JAV gynybos vadovas Pete‘as Hegsethas trečiadienį teigė, kad Ukrainos svajonė grįžti prie sienų, buvusių iki 2014 m., yra „iliuzinis tikslas“, o Kyjivo noras tapti NATO nariu yra „nerealus“.
Jo pareiškimai plačiai vertinami kaip didelė V. Putino pergalė ir skaudus smūgis Kyjivui, kuris dėl to gali būti priverstas atiduoti didžiulius teritorijos plotus be saugumo garantijų perspektyvos.
„Sakau jums, kad šį vakarą Kremliuje degtinę geria tiesiai iš butelio“, – CNN sakė buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
Analitikai perspėjo, kad nuolaidžiavimas V. Putinui gali lemti istorijos pasikartojimą, o buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carlas Bildtas apkaltino D. Trumpą istoriniu Ukrainos pardavimu.
„Tai tikrai naujoviškas požiūris į derybas – daryti labai dideles nuolaidas dar joms neprasidėjus“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Net Chamberlainas 1938 m. nebuvo nusileidęs taip žemai“.
D. Trumpas palyginamas su Neville‘iu Chamberlainu ir Adolfu Hitleriu
J. Bildtas yra vienas iš daugelio ekspertų, palyginusių D. Trumpo pareiškimus su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko N. Chamberlaino deklaracija „taika mūsų laikams“.
Sąjungininkų nuolaidos A. Hitleriui, tarp kurių buvo ir teritorijų aneksija, buvo padarytos likus metams iki A. Hitlerio įsiveržimo į Lenkiją, sukėlusio Antrąjį Pasaulinį karą.
Sutartis buvo žinoma kaip Miuncheno susitarimas, o dabar penktadienį Vokietijos mieste vyksiančioje saugumo konferencijoje ketinama aptarti Ukrainos likimą.
Antradienį paskelbtoje Danijos žvalgybos tarnybos (FE) ataskaitoje įspėjama, kad jei karas Ukrainoje baigtųsi, Maskva galėtų perskirstyti didelius karinius išteklius ir kelti tiesioginę grėsmę NATO.
„[Tai] atitinka ISW vertinimus apie Rusijos pastangas pertvarkyti ir parengti savo kariuomenę ir visuomenę būsimam konfliktui su NATO vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“, – teigė ISW analitinis centras.
„Nepamirškime, kad Rusija tebekelia grėsmę toli už Ukrainos ribų“, – šį rytą pareiškė JK gynybos sekretorius Johnas Healey ir pridūrė, kad JK ir jos sąjungininkai „nori matyti ilgalaikę taiką ir negrįžti prie konfliktų ir agresijos“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad derybose „ant kortos pastatyta taika Europoje“, ir pridūrė, kad svarbiausia, jog jose dalyvautų Kyjivas.
Kremlius derybų nori ir dėl Europos saugumo
Kremlius šiandien pareiškė, kad nori derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai „susirūpinimą keliančių“ klausimų, nes 2021 m. ji pareikalavo, kad NATO atsitrauktų iki 1997 m. sienų.
„Be abejo, visi klausimai, susiję su Europos žemyno saugumu, ypač tais aspektais, kurie liečia mūsų šalį, Rusijos Federaciją, turėtų būti visapusiškai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kremliaus spaudos atstovas teigė, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimą akis į akį reikia surengti „nedelsiant“.
D. Trumpas trečiadienį pranešė, kad tikisi susitikti su V. Putinu Saudo Arabijoje.
V. Putinas mano, kad Ukraina „yra didžiosios Rusijos dalis“
Didėjant nuogąstavimams dėl V. Putino ekspansionistinių ambicijų Europoje ir planų Ukrainoje, buvęs JK gynybos sekretorius Benas Wallace‘as šiandien sakė radijui „Times“: „Aš Putinu nepasitikiu nė per centimetrą“.
Jis tęsė: „Jis grįš be jokio mechanizmo ar garantijų. Jis apsiginkluos ir sugrįš. Jo deklaruojamas tikslas – kad Ukraina iš tikrųjų neegzistuotų. Jis mano, kad ji yra didžiosios Rusijos dalis. Taigi jis sugrįš.“
P. Hegsethas atrėmė Vašingtono pozicijos kritiką ir šiandien tvirtino, kad Trumpo taikos planas „tikrai nėra Ukrainos išdavystė“.
„Ten nėra jokios išdavystės. Yra pripažinimas, kad visas pasaulis ir Jungtinės Valstijos investuoja ir yra suinteresuotos taika, taika derybomis, kaip sakė prezidentas D. Trumpas, žudymo sustabdymu. Taigi tam reikės, kad abi pusės pripažintų dalykus, kurių jos nenori“, – teigė jis.
Vakar kalbėdamas žurnalistams Ovaliajame kabinete D. Trumpas sakė: „Manau, kad prezidentas V. Putinas nori taikos, prezidentas V. Zelenskis nori taikos ir aš noriu taikos... Aš tiesiog noriu, kad žmonės nustotų žudyti.“
Apibūdindamas savo pokalbį su V. Putinu, D. Trumpas sakė: „Žmonės iš tikrųjų nežinojo, kokios yra prezidento V. Putino mintys. Bet manau, kad galiu drąsiai pasakyti, jog jis taip pat nori, kad tai baigtųsi, taigi tai gerai – ir mes stengsimės, kad tai baigtųsi, ir kuo greičiau.“
Jis pridūrė, kad jie susitarė „labai glaudžiai bendradarbiauti, įskaitant apsilankymus vienas kito šalyse“, ir „mūsų atitinkamos komandos turi nedelsdamos pradėti derybas“.
„D. Trumpas nori gauti Nobelio taikos premiją“
Kyjive gyvenantis žurnalistas Paulas Nilandas į D. Trumpo komentarus, kad V. Putinas siekia taikos, atsakė: „Kiekvienas, kuris mano, kad V. Putinas nori taikos, nepastebi jo kariavimo istorijos.“
„Niekas jo istorijoje nerodo, kad jis kada nors norėjo taikos. Jūs taip pat nepastebite gyventojų, kuriems praplautos smegenys ir kurie yra priklausomi nuo karo. Ir jūs nepastebite, kad Rusijos ekonomika dabar pagrįsta karu“, – tęsė jis.
Danijos konservatorių parlamento narys Rasmusas Jarlovas taip pat kritikavo prezidentą, teigdamas: „D. Trumpas yra pirmasis prezidentas, pasidavęs aršiam Amerikos priešui“.
Gynybos analitikas ir istorikas Paulas Beaveris įspėjo apie pavojus, kylančius nuolaidžiaujant V. Putinui, laikraščiui „The Sun“ sakydamas: „D. Trumpas nori gauti Nobelio taikos premiją, bet viskas, ką jis daro, yra silpnumo signalas.“
„Ukrainai buvo daug blogų dienų, o ši yra blogesnė už kitas, nes jų didžiausias sąjungininkas, atrodo, juos pardavė“, – pridūrė jis.
„Putinas švęs savo agresijos sėkmę. Bijau, kad istorija kartojasi, o pasekmės gali būti siaubingos“, – aiškino P. Beaveris.
Europos gynybos pareigūnai skambina pavojaus varpais
Šį rytą Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pakartojo, kad šalis yra pasirengusi remti Ukrainą kaip Europos valstybių Aljanso dalį.
Vadinamajame „Veimaras+“ pareiškime, kurį parengė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir kitos sąjungininkės, teigiama: „Esame pasirengę sustiprinti savo paramą Ukrainai. Įsipareigojame remti jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą Rusijos agresijos karo akivaizdoje.“
Ir priduriama: „Turime bendrą tikslą toliau remti Ukrainą, kol bus pasiekta teisinga, visapusiška ir ilgalaikė taika. Taikos, kuri užtikrintų Ukrainos ir mūsų pačių interesus.“
Nerimaujant, kad Ukrainai nepalankus taikos susitarimas gali padėti Rusijai pasirengti būsimam konfliktui Europoje, gynybos pareigūnai skambino pavojaus varpais, kad NATO šalys yra nepakankamai pasirengusios didelio masto karui.
Ar NATO išliks stipriausiu ir svarbiausiu Aljansu istorijoje?
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu šiandien pareiškė, kad NATO laukia akimirka, kai reikės apsispręsti dėl savo ateities, ir pridūrė, kad NATO sąjungininkės turi galvoti apie ilgalaikę perspektyvą ir stiprinti savo gynybos pramonę, nes Vašingtonas reikalauja, kad Europa perimtų saugumą į savo rankas.
„Tai lemiamas tiesos momentas“, – sakė S. Lecornu žurnalistams prieš NATO susitikimą Briuselyje.
„Žmonės tai vadina svarbiausiu, stipriausiu kariniu Aljansu istorijoje. Istoriškai tai tiesa, tačiau klausimas, ar tai bus tiesa ir po 10 ar 15 metų“, – pridūrė jis.
Anksčiau NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris įspėjo, kad Aljansas turi pasiruošti totaliniam karui su Rusija per ateinančius du dešimtmečius, o Norvegijos gynybos ministras teigė, kad Aljansas turėtų būti pasirengęs jau per dvejus ar trejus metus.
Bendras 31 Aljanso šalies karinis biudžetas sudaro daugiau kaip 1,1 trilijono JAV dolerių (apie 1,06 trilijono eurų), jame tarnauja daugiau kaip trys milijonai aktyviojo personalo, 2,7 milijono rezervo karių ir daugiau kaip 700 tūkst. karių sukarintose pajėgose.
Be to, jei kiltų karas, Aljanso narės kartu galėtų pašaukti į karinę tarnybą daugiau kaip 206 mln. žmonių (remiantis karinio amžiaus civilių gyventojų skaičiumi).
NATO šalių arsenaluose taip pat yra daugiau kaip 14 tūkst. tankų, dešimtys tūkstančių kovos mašinų, 21 tūkst. karinių orlaivių ir beveik 2 tūkst. karinių laivų.
NATO narėmis yra trys branduolinius ginklus turinčios valstybės: JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Europos NATO valstybės vis dar pirmauja prieš Rusiją beveik visose kategorijose, išskyrus šarvuotų sausumos transporto priemonių skaičiumi.
NATO dar niekada nebuvo išbandyta prieš tokią agresiją, ir išlieka abejonių, ar jos valstybės narės norėtų ir sugebėtų padaryti tą patį – pakartoti didvyrišką ir atkaklią ukrainiečių tėvynės gynybą.
Lietuvos karinis rezervas yra didesnis už Jungtinės Karalystės ir Vokietijos
2014 m. jau patyrusi dalinę Rusijos remiamą invaziją, Ukraina taip pat sustiprino savo kariuomenę, kuri pasirodė esanti grėsminga jėga.
Kitos šalys, kurios ribojasi su Rusija, tokių skaičių neturi: Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje), kurios visos ribojasi su Rusija arba jos Kaliningrado sritimi ir kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, gyvena atitinkamai 2,7, 1,8 ir 1,2 mln. gyventojų.
Baltijos šalys turi ir mažus karinius biudžetus (2,14 mlrd., 1,04 mlrd. ir 1,38 mlrd. eurų). Be to, jos turi tik nedideles oro ir jūrų karines pajėgas.
Tačiau, palyginti su savo dydžiu, Baltijos šalys gali pasigirti įspūdingu kariniu rezervu: Lietuva turi 104 tūkst. žmonių – daugiau nei Jungtinė Karalystė ar Vokietija.
Estija karių rezerve turi daugiau kaip 78 tūkst., o Latvija – 36 tūkst.
Tačiau net ir panaudojusios savo rezervus, visos trys šalys būtų priklausomos nuo NATO sąjungininkių, kurios ateitų joms į pagalbą Rusijos puolimo atveju.
Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – pagrindinė Europos galia
2022 m. Rusijai visiškai įsiveržus į Ukrainą, Vokietiją išjudino jos vyriausybė, kuri pažadėjo skirti 100 mlrd. eurų savo kariuomenei atkurti.
Tai daugiausia buvo daroma siekiant neatsilikti nuo NATO nustatyto 2 proc. nuo BVP išlaidų reikalavimo, o po šio pareiškimo kancleris Olafas Scholzas ir vyriausybė buvo kaltinami, kad nevykdo pažado modernizuoti kariuomenę.
Prieš karą Vokietija turėjo apie 183 tūkst. aktyvių karių ir 29 tūkst. atsargos karių, daugiau kaip 300 tankų, 662 lėktuvus ir nemažą karinį laivyną.
Šalis, kartu su tokiomis valstybėmis kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, būtų viena iš pagrindinių Europos galių, kuri turėtų padėti atremti bet kokią invaziją NATO rytiniame flange.
Iš šių trijų šalių Prancūzija turi didžiausią aktyviąją kariuomenę, kurioje tarnauja daugiau kaip 200 tūkst. karių ir 141 tūkst. karių rezerve. Ji taip pat turi daugiausiai tankų (daugiau kaip 400), daugiau kaip 1,2 tūkst. lėktuvų ir didžiausią karinį jūrų laivyną.
Kalbant apie Jungtinę Karalystę, pastarosiomis savaitėmis vyko diskusijos dėl to, ar ji būtų pajėgi veiksmingai kovoti dideliame Europos konflikte.
Šiuo metu Jungtinės Karalystės kariuomenėje tarnauja apie 74 tūkst. karių, o 2006 m. jų buvo 102 tūkst.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusija tikrai nusiteikusi rimtai draugystei su JAV
ir tai sveikintina ,nes didelių ,galingų valstybių draugystė -užtikrina Taiką ,ne taip kaip teroalyjansas deda visas pastangas kad karas išplystu už ukrajinos ribų
