„Jeigu Iranas nori kovoti, tai bus Irano oficiali pabaiga. Niekada nebegrasinkit Jungtinėms Valstijoms“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.
Padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Teherano Jungtinės Valstijos pasiuntė į Persijos įlanką lėktuvnešio grupę ir bombonešių B-52, reaguodamas į Irano keliamas „grėsmes“. Tačiau šie pareiškimai kitų šalių, net ir JAV sąjungininkių, buvo įvertinti gana skeptiškai.
Baltieji rūmai pastarosiomis dienomis siuntė permainingus signalus. Daugelis JAV žiniasklaidos kanalų pranešė apie ginčus D. Trumpo administracijoje, kiek smarkiai reikėtų spausti Vašingtono priešininką Teheraną.
D. Trumpo administracija neseniai paliepė išvykti iš Irako nebūtiniems diplomatiniams darbuotojams, argumentuodama, kad jiems yra iškilęs pavojus dėl toje šalyje veikiančių Irano remiamų sukarintų grupių.
Sekmadienį į Bagdado „žaliąją zoną“, kur įsikūrusios svarbiausios valstybės institucijos ir ambasados, įskaitant JAV atstovybę, buvo paleistas vadinamosios „Katiušos“ salvinės raketų ugnies sistemos reaktyvinis sviedinys. Kol kas neaišku, kas atsakingas už šią ataką.
Anot JAV žiniasklaidos pranešimų, D. Trumpo „vanagas“ – nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas – siekia daryti didelį spaudimą Iranui, bet kai kurie kiti administracijos pareigūnai tam priešinasi.
Pats D. Trumpas neseniai sakė, kad jam tenka „raminti“ J. Boltoną.
Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį nesureikšmino naujo karo regione perspektyvų. Pasak jo, Teheranas yra nusistatęs prieš ginkluotą konfrontaciją, bet jokia šalis neturėtų turėti „iliuzijų“, kad galėtų smogti Iranui.
„Esame tikri... kad karo nebus, nes nei mes norime karo, nei kas nors turi iliuzijų, kad gali konfrontuoti su Iranu regione“, – Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo diplomatijos vadovas Mohammado Javado Zarifo žodžius baigiant vizitą Kinijoje.
Irano ir JAV santykiai vėl smarkiai pašlijo praeitais metais, D. Trumpui išvedus savo šalį iš 2015 metų branduolinės sutarties ir vienašališkai grąžinus sankcijas, kurios buvo atšauktos mainais į Teherano įsipareigojimus apriboti savo branduolinę programą.
Duodamas interviu televizijai „Fox News“ D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad neleis Iranui pasigaminti branduolinių ginklų, bet pakartojo, kad karo su šiitiška respublika nenori.
„Nenoriu kautynių. Tačiau esant dabartinei padėčiai su Iranu jam tiesiog negalima leisti įgyti branduolinių ginklų – tiesiog negalima leisti, kad taip nutiktų“, – pridūrė prezidentas.
Jis teigė esąs „ne iš tų, kas nori veltis į karą, nes karas kenkia ekonomikai, karas žudo žmones, o tai yra svarbiausia, daug svarbiau negu visa kita“.
D. Trumpas dar kartą paragino iraniečius sėsti prie derybų stalo, bet pripažino, kad JAV sankcijos Teheranu daro didelį spaudimą šalies ekonomikai.
„Nutraukiau branduolinį susitarimą su Iranu ir turiu jums pasakyti, kad nesuvokiau, jog [padariniai] bus tokie stiprūs. Vertinant apskritai, ši šalis ekonomikos požiūriu yra nuniokota“, – kalbėjo jis.
Saudo Arabija sekmadienį paragino skubiai surengti regionines derybas ir aptarti didėjančią įtampą Persijos įlankoje. Rijadas sakė nenorįs karo su Iranu, bet esąs pasiruošęs gintis.
Prieš kelias dienas taip pat buvo įvykdyta mįslingų „sabotažo“ aktų prieš kelis tanklaivius netoli Jungtinių Arabų Emyratų krantų. Be to, iraniečių remiami Jemeno sukilėliai surengė bepiločių skraidyklių atakų prieš vieną svarbų naftotiekį Saudo Arabijoje, o Rijadas pareiškė, kad kovotojai vykdė Teherano įsakymus.
Saudo Arabijos karalius Salmanas pakvietė Persijos įlankos lyderius ir Arabų lygos nares į gegužės 30-ąją planuojamus surengti du nepaprastuosius susitikimus, ketinant aptarti pastarąsias „agresijas ir jų padarinius“, šeštadienį vakare pranešė karalystės valstybinė naujienų agentūra SPA.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras sekmadienį sakė, kad jo šalis „nenori karo, jo nesiekia ir darys viską, kad užkirstų jam kelią“.
„Kita vertus, jeigu kita pusė pasirinks karą, karalystė atsakys su jėga ir ryžtu, kad apgintų save ir savo interesus“, – pridūrė jis.
Sekmadienį naftą eksportuojančių šalių delegacijos susitiko Saudo Arabijoje tartis, kaip stabilizuoti neramią naftos rinką, didėjant įtampai tarp JAV ir Irano, galinčiai sutrikdyti pasaulio apsirūpinimą energetikos ištekliais.
Šiuo metu naftos tiekimas yra pakankamas, o atsargos tebedidinamos, nors smarkiai sumažėjo eksportas iš Irano ir Venesuelos, per susitikimą Džidos mieste nurodė Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Vaikiški režimai“
Kataras sekmadienį pareiškė savo nuomonę apie susidariusią padėtį, pareiškęs, kad netiki, jog JAV arba Iranas nori karo regione.
„JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė nenorįs karo, ir nemanau, kad karo arba nestabilumo regione nori Iranas“, - naujienų agentūrai AFP per Kataro plėtros fondo spaudos konferenciją sakė šalies užsienio reikalų ministras Sultanas al Muraikhi (Sultanas Muraichis).
„Manau, jeigu nutolsime nuo vaikiškų režimų regione, visi rūpesčiai bus išspręsti“, – pridūrė jis.
Pasak S. al Muraikhi, Doha, iki šiol laikoma izoliuota savo kaimynių, buvusių sąjungininkių, dėl užsitęsusio diplomatinio ginčo, dar nėra gavusi oficialaus pakvietimo į Saudo Arabijos organizuojamus susitikimus.
Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Egiptas yra tarp šalių 2017 metų birželį nutraukusių santykius su Kataru, kaltindamos Doha remiant terorizmą ir siekiant glaudesnių ryšių su Teheranu.
Gegužės 19-ąją keturi laivai, įskaitant du Saudo Arabijos tanklaivius, buvo apgadinti per mįslingas „diversijas“ netoli JAE Fudžairos uosto, esančio arti strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio. Iranas anksčiau yra grasinęs karo atveju uždaryti šį vandens kelią, per kurį išgabenama daug regione išgaunamos naftos.
Šį incidentą lydėjo antradienį surengti dronų smūgiai, dėl kurių atsakomybę prisiėmė Irano palaikomi Jemeno husių sukilėliai. Šių smūgių taikinys buvo svarbus Saudo Arabijos naftotiekis, nutiestas kaip alternatyvus naftos eksporto kelias, jeigu Hormūzo sąsiauris būtų užblokuotas.
Saudo Arabija apkaltino Teheraną įsakius surengti atakas prieš šį vamzdyną, taikantis į „naftos tiekimo ir pasaulio ekonomikos saugumą“.
