D. Trumpas žurnalistams sakė, kad šiuo metu Vokietijoje laikoma 52 tūkst. karių ir kad jų skaičius bus sumažintas iki 25 000.
„Jungtinėms Valstijoms tai milžiniška kaina, – kalbėjo jis. – Taigi, sumažinsime skaičių... iki 25 tūkst. karių.“
D. Trumpo pateiktas skaičius buvo netikslus, nes Pentagonas nurodo, kad Vokietijoje nuolat dislokuojama 34–35 tūkst. karių. Dėl rotacijos šioje šalyje gali būti laikinai sutelkta iki 50 tūkst. amerikiečių karių.
Tačiau JAV prezidento žinia Vokietijai, Europai ir Amerikos vadovaujamam NATO aljansui buvo garsi ir aiški.
JAV pajėgos šioje geopolitiškai itin svarbioje šalyje laikomos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir Šaltojo karo metais sudarė didžiąją dalį NATO įprastinių pajėgų, skirtų gintis nuo Sovietų Sąjungos.
Vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui Rusijos karinės ambicijos vėl padidėjo, tad JAV pajėgų vaidmuo per pastaruosius du dešimtmečius vėl išaugo. Be to, Vidurio ir Rytų Europos šalys ragina JAV dar labiau stiprinti Aljanso rytų sparno gynybą.
D. Trumpas sakė norįs nubausti Vokietiją už, anot jo, nepakankamą įnašą į NATO finansavimą ir naudoti amerikiečių kontingentą kai kortą, pagrindžiančią jo grasinimus pradėti įsitraukti į prekybos karą su Europos Sąjunga.
„Vokietija vėlavo mokėti – jie vėlavo mokėti metų metus, jie skolingi NATO milijardus dolerių ir jie turės sumokėti. Taigi, mes saugome Vokietiją, o jie vėluoja mokėti. Tai nesuprantama“, – kalbėjo jis.
Ginklas prekybos kare?
D. Trumpas ne kartą kaltino NATO nares Europoje, kad jos vengia prisiimti visą naštą ir nevykdo įsipareigojimo skirti savo gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, taip pat pernelyg naudojasi Aljanso istorine lydere – Jungtinėmis Valstijomis.
Kai kurie aukšto rango vokiečių politikai praeitą savaitę išsakė susirūpinimą dėl žiniasklaidos pranešimų, kad JAV ruošiasi sumažinti Vokietijoje laikomą kontingentą iki 25 tūkst. karių. Ši žinia atrodė užklupusi Berlyną visiškai netikėtai.
Vašingtono planas iškėlė naujų klausimų dėl D. Trumpo įsipareigojimų ilgalaikiams bendradarbiavimo susitarimams su sąjungininkėmis Europoje ir pačiu Vakarų kariniu aljansu.
D. Trumpas sakė, kad kaltė tenka Vokietijai, Europos Sąjungos ekonominei galiūnei, nes „jie su mumis labai blogai elgėsi prekybos srityje“.
„Dėl to su jais vedame derybas, bet šiuo metu nesu patenkintas sutartimi, kurią jie nori sudaryti. Jie per daug metų dėl prekybos Jungtinėms Valstijoms kainavo šimtus milijardų dolerių, todėl mes nukenčiame prekybos srityje ir nukenčiame dėl NATO“, – aiškino prezidentas.
Jis skundėsi, kad Vokietija nesąžiningai naudojasi JAV karių buvimu.
„Jie yra gerai apmokami kariai. Jie gyvena Vokietijoje, išleidžia Vokietijoje didžiulius kiekius pinigų. Vokietijoje visur aplink tas bazes [verslas] labai klestintis. Taigi, Vokietija ima“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidento santykiai su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir anksčiau nebuvo patys geriausi. Įtampa vėl padidėjo per kelias pastarąsias savaites, kai Vokietijos lyderė atsisakė dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Vašingtone dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, privertusios smarkiai apriboti tarptautinį susisiekimą.
D. Trumpas, siekiantis būti perrinktas per lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus, tikėjosi, kad labiausiai išsivysčiusių šalių klubo viršūnių susitikimas pabrėš JAV lyderystę. Tačiau pastangos paskubomis suorganizuoti G-7 žlugo A. Merkel atsisakius atvykti, o D. Trumpui teko paskelbti, kad šis renginys atidedamas iki vėlesnio laikotarpio šiais metais, galbūt rugsėjį.
Respublikonas prezidentas netikėtai pareiškė norintis pakviesti V. Putiną ir dar kelis G-7 nepriklausančių šalių lyderius. Pasak D. Trumpo, dabartinis Didžiojo septyneto formatas yra „atgyvenęs“.
