Štai pagrindinės iš šių bylų:
„Apple“
Nusitaikiusi į „Apple“, Europos Komisija užsimojo į vertingiausią pasaulyje įmonę.
Prieš trejus metus Komisija pradėjo tirti, ar lengvatiniai įmonės mokestiniai susitarimai su Airija prilygsta neteisėtai valstybės pagalbai įmonei, kuri gali iškraipyti konkurenciją Europos bloke.
Kilus vadinamajam „LuxLeaks“ mokesčių skandalui, Komisija pradėjo papildomus tyrimus dėl šalių, kurios siūlo itin nedidelius pelno mokesčio tarifus, siekdamos pritraukti daugiau tarptautinių korporacijų.
2015 metų spalį ES JAV kavinių tinklui „Starbucks“ liepė Nyderlandams sumokėti 30 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.
„McDonald‘s“
2015 metų gruodį ES pradėjo oficialų JAV greitojo maitinimo milžinės „McDonald‘s“ ir Liuksemburgo mokestinių susitarimų tyrimą, nes, jos išankstiniu vertinimu, tie susitarimai pažeidė valstybės pagalbos taisykles.
Byla „McDonald's“ buvo iškelta dėl profesinių sąjungų ir labdaros organizacijos „War on Want“ pateikto skundo, kuriame buvo nurodyta, kad „McDonald's“, perkeldama savo pelną iš vieno padalinio į kitą, 2009–2013 metais išvengė maždaug 1 mlrd. eurų mokesčių, o Liuksemburge taikytų mokesčių iš viso nemokėjo.
Briuselis yra pradėjęs tyrimą dėl „Amazon“ mokestinių susitarimų Liuksemburge.
2015 metų birželį ES taip pat pradėjo oficialų tyrimą dėl Sietle įsikūrusios mažmeninės prekybos milžinės elektroninių knygų platinimo.
Dėl JAV interneto milžinės „Google“ ES yra pradėjusi kelis vienu metu vykstančius tyrimus.
2015 metais ji oficialiai apkaltino „Google“ piktnaudžiaujant savo paieškos sistemos dominavimu Europoje. Sprendimas šioje byloje galėtų būti priimtas vėliau šiais metais.
2016 metų balandį buvo pradėta tirti, ar „Google“ susitarimuose su mobiliųjų telefonų gamintojais, tokiais kaip „Samsung“ ir „Huawei“, nesąžiningai reikalauja teikti pirmenybę jos pačios sukurtoms „Android“ taikomosioms programoms, kaip antai žemėlapių ar kt.
Po to liepos mėnesį Briuselis nusitaikė į „Google“ reklamos verslą. ES tuomet pareiškė, kad įmonė piktnaudžiavo dominuojančią padėtimi, dirbtinai ribodama galimybę trečiųjų šalių svetainėse rodyti „Google“ konkurentų paieškos reklamas.
Be to, Komisija tuomet papildomai patvirtino savo preliminarią išvadą, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, savo paieškos rezultatų puslapiuose sistemingai teikdama pirmenybę savo lyginamojo apsipirkimo paslaugai.
Visose šiose trijose bylose „Google“ gresia baudos, kurios gali sudaryti iki 10 proc. įmonės metinių pardavimų visame pasaulyje.
2013 metų kovą Europos Komisija skyrė „Microsoft“ 561 mln. eurų (638 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad JAV technologijų milžinė nesuteikė klientams galimybės pasirinkti „Windows 7“ interneto naršyklę, nors buvo pažadėjusi tai padaryti.
Atsižvelgusi į skundus, kad „Microsoft“ verčia klientus naudotis jos pačios sukurta naršykle „Internet Explorer“, 2009 metais Komisija pareikalavo, kad „Microsoft“ iki 2014 metų sudarytų vartotojams galimybę pasirinkti naršyklę.
ES ir „Microsoft“ ginčų buvo ne vienas. 2008 metais programinės įrangos milžinei buvo skirta 899 mln. eurų bauda, kuri vėliau buvo sumažinta iki 860 mln. eurų. Tą kartą įmonė buvo nubausta už tai, kad neįvykdė reikalavimo dalytis informacija apie savo produktus su konkurentais, kad jų programinė įranga galėtų veikti „Windows“ aplinkoje.
Dar anksčiau – 2004 metais – buvo skirta tuomet rekordinė 497 mln. eurų bauda už ES konkurencijos taisyklių pažeidimą.
2009 metų gegužę „Intel“, didžiausiai pasaulyje lustų gamintojai, buvo skirta rekordinė 1,06 mlrd. eurų bauda. Europos Sąjunga tuomet pareiškė, kad „Intel“ piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi puslaidininkių rinkoje, kad sutriuškintų savo pagrindinį konkurentą AMD.
Komisija tuomet pareiškė, kad „Intel“ taiko neteisėtas nuolaidas, kad išstumtų konkurentus iš centrinių procesorių (CPU) – asmeninių kompiuterių „smegenų“ – rinkos.
Per daugiau kaip penkerius metus, kuriais, kaip nustatyta, „Intel“ pažeidė ES konkurencijos taisykles, įmonė valdė 70 proc. šios 22 mlrd. eurų vertės rinkos.
