Baiminantis, kad Maskva bet kuriuo metu gali įsiveržti į Ukrainą, Rusija toliau griežtina toną, skelbdama apie naujas karines pratybas šiame regione. Kremlius taip pat atsisakė atmesti galimybę dislokuoti pajėgas Karibuose, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas plėtė kontaktus su lyderiais, nusistačiusiais prieš Vakarus.
Šis karinių raumenų demonstravimas atspindi Kremliaus pastangas sustabdyti NATO plėtrą, besitęsiančią nuo Šaltojo karo pabaigos prieš kelis dešimtmečius. Per derybas su Jungtinėmis Valstijomis Rusija pareikalavo teisiškai privalomų garantijų, jog Aljansas nepriims Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių respublikų, taip pat nedislokuos jose savo ginkluotės. Be to, Maskva nori, kad NATO atitrauktų pajėgas iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, įstojusių į Aljansą nuo 10-ojo dešimtmečio.
V. Putinas sakė, kad Ukrainos ir kitų buvusių komunistinio bloko šalių įstojimas į NATO arba Aljanso ginkluotės dislokavimas juose Maskvai yra raudona linija. Jis perspėjo, kad imsis „karinių ir techninių“ priemonių, jeigu Rusijos reikalavimai nebus įvykdyti.
Kremliaus vadovas skundėsi, kad NATO pratybos su Ukrainos kariuomene, dažnėjantys Aljanso karo laivų vizitai Juodojoje jūroje ir JAV bombonešių skrydžiai netoli Rusijos aneksuoto Krymo pabrėžia, kokia svarbūs Maskvai yra jos išdėstyti saugumo reikalavimai. V. Putinas argumentavo, kad steigdamos kariuomenės mokymo centrus Ukrainoje Vakarų galybės gali susikurti karinį forpostą šioje šalyje, net jeigu ji nebūtų oficialiai priimta į NATO.
„Mes nebeturime kur trauktis, – sakė V. Putinas. – Mus atvedė prie taško, kai tiesiog turime jiems pasakyti: „Užteks!“
Rusija, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, neigė planuojanti pulti savo kaimynę. Tačiau praeitais metais V. Putinas paskelbė griežtą perspėjimą, kad Ukraina nemėgintu susigrąžinti savo rytinėse teritorijose, kontroliuojamose prorusiškų separatistų, nes priešingu atveju iškiltų „pragaištingų pasekmių Ukrainos valstybingumui“.
Kijevo vyriausybė neigė planuojanti tokį puolimą, bet JAV žvalgybos pareigūnai padarė išvadą, kad Rusija jau pasiuntė savo agentų, galinčių surengti diversijų separatistinėse Rytų Ukrainos teritorijose ir apkaltinti dėl jų Ukrainą, tokiu būdu sukuriant pretekstą potencialiai Rusijos invazijai. Maskva savo ruožtu šiuos pareiškimus atmetė kaip „visišką dezinformaciją“.
V. Putinas ne kartą pabrėžė, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, taip pat tvirtino, kad didelė Ukrainos dalis yra istorinės Rusijos sritys, Sovietų Sąjungos laikais neapgalvotai perduotos komunistinių lyderių administruoti Kijevui.
Per beveik aštuonerius metus susirėmimai Rytų Ukrainoje pareikalavo beveik 13 tūkst. žmonių gyvybių. 2015 metais tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai didelio masto kautynes pavyko sustabdyti, bet vadinamųjų Minsko susitarimų įgyvendinimas įstrigo, o palei konflikto pajėgų kontaktinę liniją tęsiasi dažni pavieniai susirėmimai.
Praeitų metų pradžioje suintensyvėję paliaubų pažeidimai Donbase ir Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų taip pat buvo pakurstę nerimą dėl galimo įsiveržimo, bet vėliau ši įtampa atslūgo, Maskvai atitraukus didžiąją dalį pajėgų po balandį vykusių manevrų.
Rudenį Rusija vėl pradėjo koncentruoti pajėgas netoli Ukrainos, o Kijevo ir Vakarų pareigūnai sakė, jog šie veiksmai galbūt yra Maskvos pasiruošimai pradėti puolimą keliomis kryptimis.
V. Putinas su pasitenkinimu pastebėjo, kad Rusijai pavyko sukelti „tam tikrą įtampą“ vakaruose.
„Juos būtina laikyti tokioje padėtyje kiek įmanoma ilgiau“, – lapkritį sakė jis ir paliepė savo diplomatams parengti sutarčių projektus, numatančius teisiškai įpareigojančias garantijas nebeplėsti NATO.
JAV ir jų sąjungininkai savo ruožtu tokius Maskvos reikalavimu atmetė ir pasisakė už laisvą valstybių pasirinkimą, bet kai kurie apžvalgininkai atkreipė dėmesį, jog Rusijos spaudimas pateikti rašytinį atsakymą į jos reikalavimus galbūt atspindi pastangas pasitelkti šį argumentą galimam eskalavimui.
„Šiuo metu šalys nenusiteikusios daryti kompromisų ir nori perkelti atsakomybę už potencialų konfliktą“, – sakė Maskvoje dirbantis nepriklausomas ekspertas Kirilas Rogovas.
Be maždaug 100 tūkst. karių, sutelktų netoli Ukrainos, Rusija taip pat perkėlė dalinių iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų dalyvauti bendrose pratybose su Maskvos sąjungininke Baltarusija. Per šiuos manevrus Rusijos daliniai buvo pasiųsti prie Baltarusijos pietinės sienos su Ukraina, vos už 75 km į šiaurę nuo Kijevo.
Anksčiau šią savaitę Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė planuojanti surengti virtinę karinių jūrų pajėgų mokymų Juodojoje jūroje ir tolimesniuose regionuose, įskaitant Viduržemio jūrą, Atlanto vandenyno šiaurės rytinę dalį ir Ramųjį vandenyną. Pratybos prasidės šį mėnesį ir tęsis vasarį; jose dalyvaus per 140 laivų, dešimtys orlaivių ir daugiau kaip 10 tūkst. karių.
Tvyrant šiai įtampai V. Putinas taip pat stengėsi stiprinti ryšius su šalimis, nusistačiusiomis prieš Vakarus. Šią savaitę jis Maskvoje susitiko su Irano prezidentu, griežtosios linijos šalininku, ir tarėsi su juo dėl galimybių plėsti bendradarbiavimą. Be to, Kremliaus vadovas kitą mėnesį vyks į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą, per kurį susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).
Pastarosiomis dienomis V. Putinas kalbėjosi telefonu su Nikaragvos ir Venesuelos lyderiais. Vienas Rusijos vyriausybės lėktuvas neseniai buvo pastebėtas skrendantis tar Kubos ir Venesuelos. Pasak analitikų, visa tai galbūt yra užuominos apie galimą tolesnę Maskvos veiksmų kryptį.
Kai JAV ir jų sąjungininkai atmetė Rusijos reikalavimus sustabdyti NATO plėtrą, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas užsiminė, kad Maskva gali dislokuoti pajėgų Kuboje ir Venesueloje.
V. Putinas reiškė susirūpinimą, kad NATO gali dislokuoti Ukrainos teritorijoje raketų, pajėgių per kelias minutes pasiekti Maskvą. Tačiau Kremliaus vadovas savo ruožtu perspėjo, kad Rusijos karo laivai, apginkluoti moderniomis hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis „Cirkon“, suteiktų Maskvai panašių galimybių priešpriešoje su Vakarais, jeigu būtų dislokuoti neutraliuose vandenyse.
Autoritetingas Rusijos užsienio politikos ekspertas Fiodoras Lukjanovas atkreipė dėmesį, kad Rusijai ir Vakarams nerodant jokio nusiteikimo nusileisti per derybas, eskalavimas atrodo neišvengiamas.
„Įtampa bus didelė, įskaitant jėgos demonstravimą – nebūtinai Ukrainoje ar šalia jos, – sakoma viename F. Lukjanovo straipsnyje. – Realios derybos, suteikiančios tam tikros erdvės manevruoti ir platesnę darbotvarkę, idealiu atveju prasidėtų tik po tolesnio eskalavimo raundo, kad būtų sumažinta įtampa.“
