Ji kalbėjo Havajuose – pirmojoje Taivano lyderio kelionės po Ramiojo vandenyno regioną, kuri įsiutino Pekiną, stotelėje. Anot atstovės, Lai Ching-te ir N. Pelosi, be kita ko, aptarė „Kinijos karines grėsmes Taivanui“. Ji apibūdino 20 minučių trukusį „ilgamečių draugų“ pokalbį telefonu kaip „šiltą ir draugišką“.
Ilgametė N. Pelosi parama Taivanui piktina Kiniją, kuri į buvusios Atstovų Rūmų pirmininkės vizitą Taipėjuje 2022 m. sureagavo aplink salą surengdama didžiules karines pratybas. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir prieštarauja bet kokiam tarptautiniam jo pripažinimui ir jo siekiui tapti suverenia valstybe. Pekinas ypač niršta dėl bet kokių oficialių ryšių tarp šios salos ir Jungtinių Valstijų, kurios yra svarbiausios Taivano rėmėjos ir didžiausios ginklų tiekėjos.
Kinija jau išreiškė pasipiktinimą dėl tolesnių JAV ginklų pardavimų salai ir Lai Ching-te vizito Havajuose, kur Taivano prezidentas susitiko su valstijos gubernatoriumi Joshu Greenu, JAV Kongreso nariais, de facto JAV ambasados pareigūnais ir kitais žmonėmis. Pirmoje viešoje per kelionę pasakytoje kalboje Lai Ching-te šeštadienį pareiškė, kad turime „kartu kovoti, jog užkirstume kelią karui“.
Jo kelionės išvakarėse JAV patvirtino siūlomą F-16 naikintuvams ir radarų sistemoms skirtų atsarginių dalių bei ryšių įrangos pardavimą Taivanui. Sandorių vertė – 385 mln. JAV dolerių (365,7 mln. eurų). Kinijos užsienio reikalų ministerija savaitgalį savo ruožtu paragino JAV „nedelsiant liautis ginklavus Taivaną“ ir „remti separatistines Taivano nepriklausomybės pajėgas“.
Taivanas patiria nuolatinę Kinijos karinio puolimo grėsmę. Pekinas demokratiškai valdomo Taivano apylinkėse nuolat dislokuoja naikintuvus bei karo laivus ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų salos kontrolę.
