Artėjanti Lai Ching-te kelionė Ramiojo vandenyno regione, kurios pirmoji stotelė bus Havajuose, sukėlė Pekino pyktį.
Pekinas laiko savivaldų Taivaną savo teritorijos dalimi ir griežtai priešinasi bet kokiam oficialiam šios salos pripažinimui.
Pastaraisiais metais Pekinas padidino karinį spaudimą Taibėjui ir beveik kasdien aplink salą dislokuoja naikintuvus, dronus ir karinius laivus.
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad per 24 valandas iki penktadienio 6 val. ryto vietos (ketvirtadienio 24 val. Lietuvos) laiku Taivano oro erdvėje ir vandenyse aptiko 33 Kinijos orlaivius ir aštuonis karinio jūrų laivyno laivus.
Ketvirtadienio vakarą Kinijos „bendrame kovinės parengties patruliavime“ dalyvavo 19 orlaivių, ir tai buvo didžiausias skaičius per daugiau nei tris savaites, remiantis naujienų agentūros AFP duomenimis, kuriuos kasdien skelbia ministerija.
Taivanas taip pat paskelbė, jog aptiko ketvirtą nuo sekmadienio kinų oro balioną, maždaug už 172 km į vakarus nuo salos.
„Negalima atmesti galimybės, kad dėl Lai Ching-te vizito bus surengtos gana didelio masto karinės pratybos“, – AFP sakė Taivano nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto karinis ekspertas Su Tzu-yunas.
„Seni draugai“
Lai Ching-te, atvirai ginantis Taivano suverenumą, šeštadienį išvyksta į pirmą kelionę į užsienį nuo gegužės, kai pradėjo eiti pareigas.
Per šią kelionę jis užsuks į Havajus ir JAV valdą Guamą, kur susitiks su „senais draugais“. Taip jis pavadino tris likusius Taivano sąjungininkus Ramiajame vandenyne
Taivano vyriausybės pareigūnai anksčiau, lankydamiesi Ramiojo vandenyno šalyse arba Lotynų Amerikoje, yra sustoję JAV teritorijoje, taip sukeldami Pekino, kuris teigia, kad Taivanas yra jo teritorijos dalis, pyktį. Į ką Pekinas anksčiau yra atsakęs karinėmis pratybomis aplink salą.
Kinija piktai reagavo į planuojamą Lai Ching-te kelionę, o Gynybos ministerijos atstovas spaudai ketvirtadienį pažadėjo ryžtingai sutriuškinti bet kokius bandymus dėl Taivano nepriklausomybės.
Spaudos konferencijoje į klausimą, ar Kinijos kariuomenė imsis atsakomųjų priemonių dėl Lai Ching-te kelionės, Kinijos gynybos ministerijos atstovas Wu Qianas atsakė: „Griežtai nepritariame bet kokios formos oficialiam bendravimui su Kinijos Taivano regionu.“
Tamkango universiteto karo ekspertas Lin Ying-yu sakė, kad Kinijos atsaką lems Lai Ching-te pareiškimai kelionės metu.
„Kinija gali rengti karines pratybas, tačiau jos gali būti nedidelės. Tai priklausys nuo to, ką pasakys prezidentas Lai Ching-te“, – AFP sakė Lin Ying-yu, pridurdamas, kad dabartinės oro sąlygos „nėra labai tinkamos“ pratyboms.
Lai Ching-te šeštadienį pradės kelionę, kurios plane – apsilankymai Maršalo Salose, Tuvalu ir Palau. Tai vienintelės Ramiojo vandenyno salos tarp 12 likusių Taivano sąjungininkų.
Oficialius diplomatinius santykius su Taivanu palaiko tik 12 šalių ir teritorijų, įskaitant Vatikaną.
Pastaraisiais dešimtmečiais Taivanas prarado dalį sąjungininkų, nusprendusių palaikyti Kiniją, tikėdamiesi iš jos daugiau pagalbos ir investicijų.
Analitikai teigė, kad Lai Ching-te kelionė bus reta galimybė prezidentui atstovauti Taivanui užsienyje ir pagrįsti jo pretenzijas į valstybingumą.
„Nors šios kelionės atrodo tarsi teatrališkos ir performatyvios, jos iš tikrųjų suteikia Taivanui balsą tarptautinėje sistemoje, suteikia teisėtumo ir suverenumo regimybę“, - aiškino Tasmanijos universiteto vyresnysis kinų studijų dėstytojas Markas Harrisonas (Markas Harisonas).
