Eurogrupės vadovas J.K. Junkeris ir D. Britanijos konservatorių partija sukritikavo T. Blairo siekį tapti pirmuoju Europos Sąjungos (ES) prezidentu. Tuo labiau, kad ir Airijos, ratifikavusios Lisabonos susitarimą, ministras B. Cowenas pabrėžė, jog T. Blairo siekiai yra sveikintini, tačiau dėl kandidatūros į ES vadovo postą turi spręsti Bendrijos narės.
Tokios nuostatos T. Blairo atžvilgiu yra pakankamai logiškos – pasigirsta nuomonių, kad pats Liuksemburgo premjeras J.K. Junkeris, kaip ir Airijos ministras J. Cowenas, gali pretenduoti į ES prezidento postą. Be to, T. Blairo kandidatūra ne itin žavi Vokietiją ir Prancūziją. Tai, kad šios ES šalys nepalaiko T. Blairo kandidatūros, parodo ir Vokietijos bei Prancūzijos vadovų pozicija šiuo klausimu.
Kritikuojama ir T. Blairo nuostata euro įvedimo klausimu. Tuo labiau, kad D. Britanijoje iki šiol naudojama nacionalinė valiuta. Kritikai užsimena ir apie milžinišką T. Blairo atlyginimą, gaunamą šiuo metu. Dar vienas argumentas, kurį pateikia Liuksemburgo premjeras Junkeris – galimas mažųjų ES narių interesų pažeidimas. Politikas turi omeny, kad didžiulės ir įtakingos ES senbuvės – D. Britanijos atstovo išrinkimas ES prezidentu būtų nevienareikšmiškas mažųjų Bendrijos narių atžvilgiu.
Taip pat kritikai akcentuoja, jog pasigenda T. Blairo pasiūlymų finansinių sunkumų ir pasaulinės socioekonominės krizės fone. Net ir kai kurie D. Britanijos politikai, potencialiai remiantys T. Blairo kandidatūrą, išreiškia kai kurias nuostatas dėl šio politiko.
Be to, jau be šių kandidatų į ES vadovo postą, yra ir daugiau politikų, norinčių užimi dar tik hipotetinę Europos Sąjungos prezidento kėdę. Tačiau ne tik ES prezidento, bet ir bendrijos užsienio reikalų ministro postas sulaukia daug diskusijų.
Vienas iš galimų pretendentų į ES užsienio reikalų ministrus – Prancūzijos užsienio reikalų ministras B. Kouchneris. Be šio diplomato, yra dar keli galimi kandidatai į ES diplomatijos vadovo postą. Žiniasklaida skelbia, kad ministru pretenduoja tapti ir Hubertas Védrinas bei Michelis Barnier. Vedinas buvo užsienio reikalų ministras F. Miterano prezidentavimo laikais ir nuolat pasisakė prieš karą Irake. Barnier buvo Europos Sąjungos komisaru, o dabar atstovauja savo šalį Europos Parlamente.
Vokietija taip pat neabejinga aukščiausiems bendrijos postams. Pasak „Times“ ES užsienio reikalų ministru pretenduoja tapti ir Vokietijos vidaus reikalų vadovas Wolfgangas Schäuble. Dar vienas Vokietijos politikas – E. Brokas, taip pat pretenduoja į aukštą postą ES institucijose. F. Valteris – Steinmeieris taip pat galėtų pretenduoti į ES užsienio reikalų ministro vietą, tačiau jo kandidatūrai kenkia pro-rusiškas nusistatymas.
Dar vienos ES narės – Švedijos užsienio reikalų vadovas C. Bildtas taip pat įvardijamas kaip galimas pretendentas į aukštą ES užsienio reikalų ministro postą, tačiau jis laikomas per daug anti-rusišku politiku bei dar neturinčiu pakankamos patirties tokiam postui.
Danija, nors ir turi nemažai patyrusių ir gabių politikų bei diplomatų, ko gero negalės pretenduoti į aukštus postus, nes jos atstovas jau vadovauja NATO. Šiaip ar taip, kova dėl aukščiausių postų, patvirtinus Lisabonos sutartį, tik dar labiau intensyvės.
