Jei partija pritartų narystei, tai reikštų aiškią parlamento daugumos paramą galimai šalies paraiškai, ypač jei kaimyninė Suomija, kuri sprendimą tikisi priimti artimiausiu metu, pateiktų paraišką dėl narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą abiejose šalyse pasikeitė visuomenės nuomonė; parama narystei išaugo.
Švedijos centro kairiųjų socialdemokratų partija, vadovaujama Švedijos ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson), istoriškai priešinosi narystei NATO ir netgi dar kartą patvirtino šią poziciją per vėliausią partijos suvažiavimą lapkričio mėnesį, tačiau karas Ukrainoje vėl sukėlė diskusijas šioje Skandinavijos šalyje ir partijos viduje.
„Dabar mūsų partijoje vyksta dialogas dėl saugumo politikos... Dialogas turėtų būti baigtas iki gegužės 12 dienos, o po to pradėsime sprendimų priėmimo procesą“, – rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP sakė partijos sekretorius Tobiasas Baudinas.
T. Baudinas, kuris pabrėžė, kad galutinį sprendimą priims partijos vykdomoji valdyba, sakė, kad kitas numatytas valdybos posėdis įvyks gegužės 24 dieną, ir tai bus galutinio sprendimo priėmimo terminas.
„Tačiau sprendimas, ar tai reikštų mūsų saugumo politikos pozicijos išlaikymą, ar pakeitimą, gali būti priimtas anksčiau“, – sakė T. Baudinas.
Nepertraukiamai 40 metų nuo 4-jo iki 8-jo pradėjusio amžiaus dešimtmečio šalį valdžiusios partijos saugumo politikos kurso istorinis pasikeitimas galėtų atverti kelią Švedijai prašyti narystės NATO.
Švedija oficialiai nepriklauso jokiam kariniam blokui, nors ir yra NATO partnerė. Šaltojo karo pabaigoje Stokholmas atsisakė neutralumo politikos.
Kaip ir kaimyninėje Suomijoje, po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedijoje smarkiai išaugo parama stojimui į karinį aljansą, o kelios viešosios nuomonės apklausos pirmą kartą istorijoje parodė, kad dauguma Švedijos gyventojų pasisako už narystę Aljanse.
Debatai dėl narystės Aljanse šiuo metu vyksta kaimyninėje Suomijoje, kur parlamento nariai svarsto šį klausimą, praėjusią savaitę gavę vyriausybės „baltąją knygą“ dėl saugumo, įskaitant stojimo į NATO ir kitas galimybes, tokias kaip sustiprinti dvišaliai gynybos susitarimai.
Daugelis analitikų spėja, kad Suomija galėtų pateikti paraišką iki birželio mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
