Susitikti buvo būtina, tačiau garbės tame mažai
„Susitikti su Putinu buvo būtina – tačiau, vargu ar tai yra garbė“, – rašoma „The Washington Post“. „Tai yra garbė – būti čia, su jumis“, – pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitikimo praėjusį penktadienį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu. Tačiau straipsnio autoriai tam prieštarauja: „Ne. Tai nėra teisinga. Tai nėra garbė – bendrauti su režimo, kuris veržiasi pas taikius kaimynus, slapta kišasi į demokratinių šalių rinkimus, organizuoja ir toleruoja savų politinių oponentų bei žurnalistų nužudymus“.
„Tai nereiškia, kad nereikėjo susitikinėti. Anot JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono, po to, kai Rusijos ir JAV lyderiai baigė susitikimą, užtrukusį daugiau nei dvi valandas, šių dviejų šalių vadovams gyvybiškai būtina bendradarbiauti, kaip tai buvo daroma Šaltojo karo metais“, – rašoma „The Washington Post“.
„Kaip mums sugyventi kartu? Kaip mums dirbti kartu?“ – klausia R. Tillersonas. Jis pranešė, kad du lyderiai paskyrė daug laiko aptarti konkrečius klausimus, kuriuose – bent jau teoriškai – bendradarbiavimas gali būti abipusiai naudingas: tai yra karas Sirijoje ir nesikišimas į JAV rinkimus ateityje“.
„Ar įmanoma bendradarbiauti su Putino režimu praktikoje, šiais ar kitais klausimais, yra nelabai aišku“, – teigiama publikacijoje.
„Tartis su Rusija – tik prisiimant visą riziką“
„Prieš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą G20 spekuliacijos žiniasklaidoje pasiekė isterijos lygį, – rašo „Daily Telegraph“ buvęs JAV atstovas JT Johnas Boltonas. – Ar ji bus panaši į Reagano-Gorbačiovo susitikimą 1986-aisiais ar į Hitlerio pokalbį su Chamberlainu 1938-aisiais?“
Savaime suprantama, jis nebuvo panašus nė į vieną iš jų. J. Boltono manymu, priešingai, šio susitikimo tikslas buvo „įvertinti vienas kitą“. Ypač tai buvo svarbu D. Trumpui, kurio oponentai sieja jo prezidentinę kampaniją su Rusija.
Ir nors Rexas Tillersonas po susitikimo aiškino, kad JAV prezidentas kelis sykius grįžo prie Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus klausimo, jo priešininkams JAV to vis tiek nebuvo gana.
Tačiau straipsnio autoriaus teigimu, mes nežinome pokalbio detalių – ir svarbiausia čia yra tai, kad JAV prezidentas gavo tam tikros patirties. „Trumpas gavo patirties bendraujant su Putinu, kuomet tas, žiūrėdamas jam į akis, melavo, neigdamas kišimąsi į rinkimus, – rašo J. Boltonas. – Ir Trumpui tai yra labai gera pamoka suvokiant Rusijos lyderio charakterį. Tai turėtų būti jam skambiu signalu apie tai, kiek Maskva vertina sąžiningumą. Ar bus kalbama apie kišimąsi į rinkimus, branduolinį sulaikymą, karinę kontrolę Artimuosiuose Rytuose – tartis su Rusija galima tik prisiimant visą riziką“.
Aišku, konstatuoja J. Boltonas, derybose buvo ir kitų aspektų. Tačiau svarbiausia ilgalaikėje perspektyvoje – kokias pamokas išmoks D. Trumpas, stebėjęs V. Putiną ir jo veiksmus.
Pozityvus akcentas
Leidinys „The Wall Street Journal“ savo straipsnyje „Kuomet Donaldas susitiko su Vladu“ pažymi: „Trumpas ir Putinas į susitikimą atsivedė tik užsienio reikalų ministrus, ir tai gali reikšti tai, kad pagrindinis tos dienos tikslas buvo vienas kitą apsižiūrėti. Abu vyrai pasižymi tuo, kad didžiuojasi savo gebėjimais įvertinti priešininkus: Trumpas – kaip nekilnojamojo turto sandorių dalyvis, Putinas – kaip buvęs KGB agentų užsienyje verbuotojas“.
Žurnalistų teigimu, D. Trumpas patvirtino savo, kaip nenuspėjamo žmogaus, reputaciją, kuomet spaudė Putiną dėl rusų bandymų paveikti JAV prezidento rinkimus. „Putinas neigė bet kokią įtaką, tačiau rusams dabar atsirado naujas dalykas dėl Trumpo, apie kurį teks galvoti“, – aiškinama straipsnyje.
„Iki šiol Trumpas Rusijos lyderiui suteikdavo vilties galvoti, kad jie gali turėti reikalų vienas su kitu be pašalinių akių. Tačiau, iškėlęs Rusijos kišimosi į JAV rinkimus klausimą, Trumpas parodė Vladui, kad jis turės turėti reikalų su visų amerikiečių prezidentu. Tai panašu į teigiamą rezultatą“, – tikinama leidinyje.
Prireiks daugiau, nei tik pažadų
Straipsnyje „Už rankų paspaudimo“ britų „The Times“ primena, kad iki susitikimo su V. Putinu, D. Trumpas elgėsi gana griežtai: sankcionavo smūgį Sirijos valdžios karinei bazei, patvirtino JAV pasirengimą ateiti į pagalbą NATO šalims sąjungininkėms jeigu šias užpultų, kritikavo Rusijos destabilizacinę veiklą Ukrainoje ir pažymėjo, kad JAV energijos šaltinių eksportas į Europą gali gerokai susilpninti Rusijos energetikos įtaką šiame regione.
„Šią griežtą liniją būtina tęsti, – rašoma „The Times“. – Administracija turi prisilaikyti sankcijų, kurias paskyrė Vakarai Maskvai, režimo, kol Rusija kišasi į Ukrainos reikalus ir priešinasi visiems bandymams aptarti Krymo – pusiasalio, kurį ji aneksavo 2014-aisiais – ateitį. Tikriausiai, galutinis Rusijos prezidento tikslas – pasiekti oficialaus Ukrainos kaip neutralios šalies pripažinimo. JAV derėtų tam priešintis, nes toks žingsnis reikštų Vakarų sutikimą su tuo, kad Putinui leidžiama jėga užgrobti įtakos sferą“.
„Dviem klausimais šios šalys turi bendrus interesus, – rašoma straipsnyje. – Rusija turi tapti vieningo fronto su Kim Jong Uno branduoliniais bandymais dalimi, ir Maskvai su Vašingtonu derėtų susitarti, kaip elgtis su įtampą keliančiu Sirijos dangumi, kuomet karas su „Islamo valstybe“ pasiekė finalinį etapą“.
Pasak „The Times“, susitikimo muzika buvo pozityvi ir užtikrinta, tačiau siekiant atkurti pasitikėjimą Putinu prireiks kur kas daugiau.
