Tai buvo vienas iš pačių įspūdingiausių susitikimų tarp lyderių per visą Šaltojo karo istoriją. Istorija apie atsargumą ir apie tai, kaip pavojinga į tokias derybas atvykti neturint aiškių strateginių tikslų.
Leidinyje pasakojama, kad jau praėjus vos kelioms minutėms po susitikimo, J. Kennedy „The New York Times“ korespondentui Jamesui Restonui prisipažino, kad blogai pasirengė šioms deryboms, kurios buvo neįtikėtinai sunkios. ‘
„Blogiausios, kokios buvo mūsų gyvenime, – pareiškė J. Kennedy, anot vėlesnių šių įvykių prisiminimų. – Jis mane sudorojo“.
J. Restonas savo memuaruose rašė, kad jaunas prezidentas iš susitikimo – vykusio laikais, kuomet santykiai su Maskva blogėjo, kaip ir dabar, – pilnas ryžto parodyti kur nors savo tvirtumą. „Mano nuostabai, ta vieta jis įvardijo Vietnamą“, – rašė J. Restonas.
D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, generolas H. R. McMasteris yra parašęs visą knygą apie tai, kokius neteisingus sprendimus priėmė Vašingtonas įsivėlus į karą Vietname.
„Ir vis dėlto generolas McMasteris privertė Vašingtoną krūptelėti pareiškė praėjusią savaitę, kad susitikimo su V. Putinu metu nebus „jokios konkretaus klausimo“, – rašoma „The New York Times“. – Ir pridūrė: „Pokalbis bus apie tai, apie ką norės pasikalbėti prezidentas“.
D. E. Sangerio manymu, išlieka klausimas, ar D. Trumpas reikalaus grąžinti Krymą Ukrainai ir nutraukti priešiškus veiksmus Ukrainoje, ir vargu ar D. Trumpas bei JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas spaus Rusiją dėl šios vykdomo karinio palaikymo Sirijos valdžiai.
„Aišku, 1961-ųjų susitikimo esmė buvo ta, kad vienas kitą „apsiuostytų“ – kaip ir šio susitikimo metu, – rašoma straipsnyje. – Pasak istoriko Michaelo Beschlosso, Chruščiovas nebuvo įsitikinęs, ar Kennedy „bus labiau karingai nusiteikęs Sovietų Sąjungos atžvilgiu, negu Eisenhoweris, ar ne“. „Kennedy ruošėsi susitikimui, tačiau nuėjo į jį pernelyg įsitikinęs savo gebėjimu mąstyti eigoje“, – rašė M. Beschlossas. „Trumpas lygiai taip pat pasitiki savimi. Ir niekam nereiktų tikėtis iš Trumpo pareiškimų, kad jį sudorojo, ar pripažinimo, kad susitikimas praėjo blogai, net jeigu taip ir bus. Galų gale, Trumpas visada pažymi savo gebėjimus sudaryti sandorius“, – tikina D. E. Sangeris.