„Oficialios derybos dėl vyriausybės... prasidės gegužės 2-ąją Luomų rūmuose“, – žurnalistams sakė konservatyvios Nacionalinės koalicijos lyderis P. Orpo.
Pasak jo, derybose dalyvaus Nacionalinės koalicijos partija, Suomių partija, Švedų liaudies partija ir krikščionys demokratai.
Jei P. Orpo pavyktų parengti vyriausybės programą, kuriai pritartų visos keturios partijos, koalicija užsitikrintų 108 iš 200 vietų parlamente.
Manoma, kad derybos, kurios paprastai trunka apie mėnesį, bus sunkios, nes griežta Suomių partijos pozicija imigracijos klausimu ir skeptiškas požiūris į Suomijos klimato tikslus sukėlė trintį tarp dešiniųjų partijų.
„Be abejo, tarp partijų yra skirtumų. Tačiau po [preliminarių] derybų mes bendrai manome, kad klausimus galima išspręsti“, – teigė P. Orpo.
Kovo mėnesį Švedijos liaudies partijos lyderė Anna-Maja Henriksson pareiškė, kad jos partija nedalyvaus vyriausybėje, kuri vykdys Suomių partijos politiką, pabrėždama darbo migrantų pritraukimo į Suomiją svarbą.
Kitos politinės partijos mano, kad imigracija gali padėti išspręsti senėjančios Suomijos gyventojų populiacijos problemą, o Suomių partija laikosi griežtesnės pozicijos.
Dėl didėjančio nepilnamečių nusikalstamumo ji kaltina migrantus ir aktyviai vykdo kampaniją prieš imigraciją.
Pirmiausia ekonomika
Suomių partijos lyderė Riikka Purra ketvirtadienį pareiškė, kad „imigracija, kelianti grėsmę saugumui ir ekonomikai“, yra labai svarbi jos partijai, tačiau pažymėjo, kad ji neprieštarauja visoms imigracijos formoms.
„Dėl to reikia derėtis. Dėl kai kurių dalykų darbo jėgos imigracijos srityje tikrai galime susitarti“, – sakė ji žurnalistams.
2015–2017 metais Suomių partija dirbo centro dešinės vyriausybėje kartu su Nacionaline koalicija, tačiau šis bendradarbiavimas nutrūko, kai Suomių partija suskilo į nuosaikiąją ir griežtosios linijos frakcijas.
Šiuo metu parlamente lieka tik griežtosios linijos šalininkai, kurie per 2019 metų rinkimus užsitikrino antros pagal dydį partijos poziciją.
Suomių partijos siekiai apima ilgalaikį tikslą išstoti iš Europos Sąjungos ir atidėti Suomijos tikslą iki 2035 metų pasiekti anglies dioksido neutralumą.
P. Orpo alternatyva būtų buvęs bendradarbiavimas su kadenciją baigiančios ministrės pirmininkės Sannos Marin socialdemokratais.
Prie vadinamosios mėlynai raudonos vyriausybės su socialdemokratais ir Nacionaline koalicija, kuri Suomijoje nėra retas reiškinys, taip pat būtų buvę lengviau prisijungti mažesnėms partijoms.
Tačiau P. Orpo teigė, kad buvusių vyriausybės partnerių skirtumai dėl ekonominės politikos yra „tokie dideli, kad dabar pasirinktos partijos yra daug artimesnės viena kitai“.
Mėlynai raudona vyriausybė taip pat galėjo kelti problemų „demokratijos požiūriu, nes Suomių partija rinkimuose pasirodė labai gerai“, – balandžio mėnesį naujienų agentūrai AFP aiškino tyrimų instituto E2 direktorė Karina Jutila.
P. Orpo rinkimų kampanijoje daugiausia dėmesio skyrė raginimams griežtai taupyti biudžeto lėšas, o dabar atrodo, kad jis pasiryžęs eiti į kompromisus kitose srityse, kad užsitikrintų paramą savo 6 mlrd. eurų taupymo planui.
S. Marin peikė jo planą kaip „atimantį iš vargšų ir atiduodantį turtingiesiems“.
Socialdemokratai būtų „išbandytas ir patikrintas“ partneris, o Suomių partija gali būti „nenuspėjama“, AFP sakė politologas Mikko Majanderis iš analitinio centro „Magma“.
Jis pažymėjo, kad jos rinkėjams gali būti sunku susitaikyti su biudžeto taupymu.
Anksčiau šį mėnesį vykusiuose rinkimuose valdžioje buvę socialdemokratai atsidūrė trečioje vietoje su 43 mandatais, atsilikdami nuo Nacionalinės koalicijos su 48 mandatais ir kraštutinių dešiniųjų su 46 mandatais.
