Baltijos šalys pačios nesugebėtų apsiginti. Jų gynybos pajėgumų stiprinimas dabartiniu įtampos laikotarpiu yra rimtas iššūkis aljansui, – ši tema bus svarstoma NATO šalių viršūnių susitikime vasarą Varšuvoje.
Raporte pažymima, kad Baltijos šalių saugumo stiprinimas pakankamomis karinėmis priemonėmis atitinka ir Suomijos bei Švedijos interesus.
Kaip pažymima šioje vertinimo ataskaitoje, būdama NATO nare Suomija galėtų Baltijos šalių gynyboje dalyvauti tik ribotai. Jos pagalba būtų „ribotas, bet itin efektingas“ dalyvavimas naujosiose NATO itin greito reagavimo pajėgose, kuriose būtų apie 5000 karių iš visų aljanso šalių.
Suomija dalyvautų ir „įprastose“ NATO greitojo reagavo pajėgose, kurių manevruose dalyvauja ir dabar.
Itin greito reagavimo pajėgos suvaidintų svarbų vaidmenį, jeigu tekų suteikti NATO pagalbą Baltijos šalims kolektyvinės gynybos būdu pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį. Raporte pažymima, kad tokiu atveju prireiktų ir didesnių karinių išteklių iš NATO šalių.
Suomijai įstojus į NATO, jai tektų ir dalis įtemptų aljanso šalių santykių su Rusija naštos, – ypač turinčių bendrą su Rusija sieną šalių.
Suomijos narystė šiame aljanse taip pat apribotų Rusijos karines galimybes Baltijos šalių atžvilgiu, mano raporto rengėjai.