„Yra skirtumas tarp diskusijų, kada Ukraina įstos į NATO, ir teisiškai įpareigojančio dokumento (kurio Rusija reikalauja) pasirašymo, kad plėtros nebus“, – sakė jis per internetinį „The Washington Post“ renginį.
Taip generalinis sekretorius atsakė į moderatoriaus klausimą, ar NATO atsakymuose į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo Europoje yra kokių nors kompromisinių idėjų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad atsisakymas plėstis paliestų ne tik Ukrainą, bet, pavyzdžiui, ir tokias šalis kaip Švedija ir Suomija, kurios kol kas nesiruošia stoti į Aljansą, tačiau iš esmės nenori prarasti tokios galimybės.
Kalbėdamas apie Ukrainą generalinis sekretorius priminė, kad ji, kaip ir kitos kandidatės, turi atitikti tam tikrus įstojimo kriterijus: jie susiję su demokratija ir NATO standartų laikymusi.
J. Stoltenbergas patikino, kad NATO neketina viešinti Rusijai nusiųstų atsakymų, nes „diplomatinėse derybose svarbus konfidencialumas“.