Japonijoje šiuo metu paskelbtas dar vieno žemės drebėjimo pavojus. Tikimybė, kad per ateinančias 48 valandas šalį gali sukrėsti dar nauji 7 balų ar stipresni požeminiai smūgiai – 70 proc.
Apie padėtį Japonijoje ir gyventojų nuotaikas portalui Balsas. lt sutiko papasakoti Lisa Adams – amerikietė mokytoja, kuri pagal mainų programą jau dvejus metus gyvena ir dirba Okinavos mieste. „Aš džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti savo žiniomis iš Japonijos. Papasakosiu, ką žinau, o rytoj mokysiu moksleivius, kurie įstrigo Tokijuje. Jie galėtų papasakoti daugiau“, – sakė ji.
– Kaip laikosi žmonės nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusiuose rajonuose?
– Kaip man paaiškino, čia moterų ir vyrų išgyvenimo trukmė skirtinga. Paklausiau vieno gydytojo, kodėl taip yra, ir jis man atsakė, kad moterys yra ryškesnės (jap. akarui): jos dėvi ryškesnius drabužius ir darosi makiažą, todėl jas lengviau surasti. Sau pajuokavau, įdomu, ar, jei vyrai darytųsi makiažą, jie irgi išgyventų ilgiau...
– Kokia padėtis šiuo metu?
– Viskas gerai. Šiąnakt man buvo nurodyta likti namie, nes vandens lygis stipriai pakilęs traukiantis potvynio bangai, o Maejimoje jis yra labai žemas, taigi viskas gerai.
Per laisvą dieną mokykla surengė išvyką į Tokijų. Buvo šiek tiek panikos, bet visi moksleiviai buvo labai tiksliai suskaičiuoti. Dabar [dėl naujų požeminių smūgių grėsmės] pernelyg pavojinga miegoti viešbutyje, todėl 326 Shuri vidurinės mokyklos moksleivių naktį praleis lauke arba autobusuose.
– Kiek žalos žemės drebėjimas padarė Okinavoje?
– Mes nieko nejutome! Atrodo, kad didžiausią pavojų Okinavos gyventojams kelia stiprus potvynis, kuris gali užlieti kai kuriuos rajonus. Taip pat per žinias buvo paskelbta apie cunamio grėsmę, bet aš gerai nesupratau, ar buvo kalbama apie jau užgriuvusį cunamį, ar naujas cunamiio bangas dėl pakartotinų smūgių. Tai vienas iš pavyzdžių, kodėl aš šiuo metu norėčiau, kad būčiau daugiau studijavusi japonų kalbą...
– Ar Okinavos gyventojai jaudinasi dėl radiacijos padidėjimo sprogus atominei elektrinei?
– Atvirai kalbant, neatrodo, kad žmonės čia labai dėl to jaudintųsi.
– Kokios dabar aplinkinių nuotaikos?
Daugelis mano bendraamžių teigė, kad jų mokyklose buvo stebėtinai ramu. Svarbu pažymėti, kad nebuvo panikos ar chaoso, kaip kad per įvykius Naujajame Orleane. Daugelis mano kolegų su ašaromis akyse pasakojo, kad negali susisiekti su savo mama, žmona, broliu ar dukra... bet didžiausias dėmesys tikrai buvo skiriamas mūsų moksleiviams. Daugelis bendradarbių praleido naktį rūpindamiesi vaikais 1000 mylių spinduliu. Mano mokykla yra ant kalvos, o mano namai yra per gatvę nuo uosto, todėl buvo nurodyta likti darbe tol, kol cunamio grėsmė bus visiškai atšaukta.
Dar daug požeminių smūgių vyksta Todai regione ir šis žemės drebėjimas savo intensyvumu gali pasiekti Haičio lygį. Yra 70 proc. tikimybė, kad šią savaitę bus dar vienas stiprus žemės drebėjimas... o tai reikštų ir dar vieną cunamį. Skaičiuojama apie 20 tūkst. aukų. Viskas vyksta neįtikėtinai normaliai, bet ore tvyro liūdesys. Prie pakrantės važinėja sunkvežimiai, kurių vairuotojai žmonėms šaukia: „Likit nuošalyje!“
Prašau aukoti Japonijos ar Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Mes vis dar nežinome tikrojo nelaimės dydžio.
