Valstybinės televizijos laidų vedėjas, ištikimiausias Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas, šią idėją iškėlė savo laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“.
Laikraščio „The Daily Beast“ žurnalistė Julia Davis penktadienį pasidalijo laidos ištrauka socialiniame tinkle X.
Pundits on Vladimir Solovyov's show pontificated which Western cities should be the first to be targeted with nuclear strikes. Some of their top choices: Paris, Marseille, Lyon, Hamburg, Munich or Garmisch-Partenkirchen and the United States in general.https://t.co/mHdrCemaNb
— Julia Davis (@JuliaDavisNews) March 8, 2024
„Vladimiro Solovjovo laidoje dalyviai samprotavo, į kuriuos Vakarų miestus pirmiausia turėtų būti nukreipti branduoliniai smūgiai. Kai kurie iš jų pasirinko: Paryžius, Marselis, Lionas, Hamburgas, Miunchenas arba Garmišas–Partenkirchenas ir apskritai Jungtinės Valstijos“, – rašė J. Davis.
Idėją, kad karas galėtų virsti branduolinius, yra iškėlę daugelis Rusijos pareigūnų, įskaitant buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą. V. Putinas 2022 m. rugsėjį sakė, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus savo „teritoriniam vientisumui“ ginti. Tad ši tema nuolat aptarinėjama per Rusijos valstybinę televiziją.
Karo perspėjimai
Portalas „Newsweek“ skelbia, kad Kremliaus propagandistai nuolat perspėja apie gresiantį pasaulinį karą ir Rusijos smūgius NATO teritorijoje dėl Joe Bideno administracijos ir karinio aljanso narių Kyjivui teikiamos pagalbos ir ginklų.
V. Solovjovo kalba prasidėjo nuo pykčio ant Prancūzijos, netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžiaus paramai Kyjivui „nėra ribų“.
„Prancūzijos tikslas – ne tik gauti nemokamų išteklių iš Rusijos teritorijos, bet ir sunaikinti Rusiją. Kodėl manau, kad turėtume smogti Vakarams? Todėl, kad aš matau juos pro pirštus! Jie sako, kad „Rusija negali mums nurodyti, kaip padėti Ukrainai!“ Ne jums nurodinėti, kaip Rusija gali reaguoti!“ – pareiškė Kremliaus pakalikas.
Grasina Prancūzijai
Kitas laidos svečias, Maskvos valstybinio universiteto pasaulio politikos fakulteto prodekanas Andrejus Sidorovas, pasakė V. Solovjovui, kad klausimas yra „ne apie tai, ar naudoti branduolinį ginklą, ar ne“.
„Klausimas yra, prieš ką juos panaudoti. Dažnai kalbama apie Prancūziją ar Didžiąją Britaniją“, – teigė profesorius.
„Teisingai, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Didžioji Britanija“, – patvirtino V. Solovjovas.
„Tai nėra pagrindinis klausimas, – pakartojo Sidorovas. – Yra dar viena grėsmę kelianti šalis, kuri stovi už visų minėtųjų. Turiu omenyje Jungtines Amerikos Valstijas. Skirtingai nei kitos jūsų paminėtos šalys, ji gali kelti egzistencinę grėsmę Rusijai. Klausimas tas, ar mes puolimą pradedame ir suduodame pirmąjį smūgį, niekas niekada neatmetė nuginkluojančio smūgio idėjos“, – pasakojo A. Sidorovas.
Nėra apsisprendęs kur smogti
Solovjovas sakė, kad nėra apsisprendęs, kur konkrečiai Rusija turėtų pulti branduoliniais ginklais.
„Aš tiesiog negaliu apsispręsti: Paryžius ar Marselis? Ką turėtume sunaikinti Vokietijoje dėl jų „Taurus“? Gal Miuncheną? Gal reikėtų surengti žiūrovų balsavimą, pažiūrėti, kurių miestų jie norėtų pasigailėti, – sakė V. Solovjovas. – Žmonijos beprotybės lygis pasiekė savo ribas, Vakarai nesustos prieš nieką. Turėtume griežtai kovoti su tuo visomis turimomis jėgomis ir priemonėmis“.
Praėjusią savaitę per V. Putino metinį pranešimą apie tautos padėtį Maskvoje Rusijos vadovas perspėjo, kad jo „strateginės branduolinės pajėgos yra visiškos parengties būsenoje“.
„Rusija niekam neleis kištis į jos vidaus reikalus“, – perspėjo jis.
Jo pastabos nuskambėjo po to, kai E. Macronas pasiūlė, kad NATO narės galėtų siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą. Kitos NATO sąjungininkės, įskaitant JAV, po E. Macrono pasiūlymo tai daryti atsisakė.
Nepaisant to, Vakarų atsaką Putinas pajus pirmas. Jeigu jis tai supranta, Solvjovui turėtų pritaikyti prigožinišką skrydį.