Žmonių, guldomų į ligonines dėl gripo ar komplikacijų, skaičius išaugo iki 51 ligonio 100 tūkst. žmonių. Tai yra didžiausias šių metų laiko susirgusiųjų skaičius nuo pat 2010-ųjų, kuomet buvo pradėta taikyti naują ligų stebėjimo sistemą. JAV nuo gripo šį sezoną mirė jau daugiau nei 50 vaikų, o „The Economist“ pabandė išsiaiškinti, kodėl šį sezoną gripas kelia tokias sudėtingas pasekmes.
Tokios diskusijos atveju neabejotinai iškyla 1918-1920 gripo pandemijos klausimas. Ji užkrėtė 500 mln. žmonių, pražudė nuo 50 iki 100 mln. Kai kuriuose miestuose situacija galėjo priminti maro protrūkį. Jeno Wrighto knygoje „Get well soon“, aprašančioje didžiausias žmonijos epidemijas, pateikiamas toks vaizdas: tėvai, pritrūkus karstų ir net neturėdami galimybių bent kažkaip tvarkingiau palaidoti savo vaikų, prašė „nors į dėžę nuo makaronų juos sudėti“. Pandemija, tikėtina, smogė taip galingai todėl, kad tai buvo nauja gripo variacija, kuriai žmonės buvo itin mažai atsparūs.
Pastebėti naujas viruso padermes dar prieš joms smogiant yra sudėtinga ir šiais laikais, todėl tokie protrūkiai išlieka. „Mes iš tiesų neturime gerai veikiančio būdo, kuris padėtų nustatyti, kuomet pasireikš kitas pandemijos protrūkis“, – pasakojo leidiniui „The Economist“ Harvardo universiteto imunologijos profesorius Yonatanas Gradas.
Nors ir ne 1918-ųjų pandemijos lygio, tačiau šio sezono gripas yra pavojingas dėl kelių priežasčių. Jos pagrindinis štamas yra seniai žinomas, tačiau itin virulentiškas H3N2 tipo virusas. Jis buvo aptiktas dar prieš 50 metų, tačiau itin palankus įvairioms mutacijoms, todėl žmogaus organizmas, dėl besikeičiančio viruso, nespėja įgyti jam atsparumo.
Šių metų vakcina nuo gripo, kuri buvo patvirtinta ir pradėta gaminti praėjusių metų pradžioje, pagal prognozes artėjančiam gripo sezonui, buvo ne tokia efektyvi, kaip anksčiau. Sunkią situaciją galima buvo prognozuoti remiantis Australijos rezultatais, kur gripo sezonas prasideda pusmečiu anksčiau negu „pas šiauriečius“, kurie parodė, kad skiepų nuo gripo štamo H3N2 efektyvumas siekė vos 10 proc., vietoje įprastų 30-60 proc.
Ne tik gripas gali pražudyti, tačiau jis taip pat susilpnina imuninę sistemą prieš antrines infekcijas, iš kurių labiausiai išsiskiria bakterinė pneumonija. Šio gripo sezono išskirtinumas yra tas, kad susirgę gripu žmonės dažniau „pasigauna“ kvėpavimo takų ligas sukeliančius virusus negu įprastai.
Neseniai atliktas tyrimas taip pat pažymi, kad situacija suprastėjo dėl sumažėjusio vakcinacijos lygio (nepagrįstas nerimas dėl vakcinų saugumo) ir išaugusio atsparumo antibiotikams, rašoma „The Economist“).
Tačiau, net kai vakcinos nėra pakankamai efektyvios, jos sumažina viruso paplitimą, sergamumo sunkumą ir perdavimą, o antivirusiniai preparatai sumažina ligos trukmę ir susilpnina poveikį. Maža to, kartu su švietimo kampanija dėl vakcinacijos, yra galimas ir tolimesnis vakcinų tobulinimas. Šiuo metu gaminant daugelis gripo vakcinų yra naudojamos vištų kiaušinių baltymų ląstelės. Y. Gradas atkreipė dėmesį, kad ilgainiui patys vištų kiaušiniai gali mutuoti ir taip sumažinti jų panaudojimo kaip antigenų galimybę.
Jau daugelį metų mokslininkai bando sukurti kito gyvūno ląstelių pagrindu paremtas vakcinas, o galutinis tikslas yra pagaminti tokią universalią gripo vakciną, kuri būtų vienodai efektyvi ir prieš sezoninį, ir prieš pandeminį gripą.
Lietuvoje sergamumas gripu didėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 28.
Penktąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 29 d. – vasario 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 127,6 atv./10 tūkst. gyventojų.
2018 m. penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys. Iš jų – 14 asmenų iki 2 metų, 180 vaikų – 2-17 metų, kiti suaugusieji. Hospitalizuotos trys nėščiosios. Septyni iš hospitalizuotų asmenų buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
