Konfidenciali strategija yra skirta šalims pasiruošti bet kokiems vienu metu vykdomiems išpuoliams Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, įskaitant ir branduolinio ginklo panaudojimą, įsilaužimą į kompiuterinius tinklus ar puolimą iš kosmoso.
„Mes ir toliau stiprinsime mūsų aljansą geriausiai ir modernizuotais planais, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitikime, kuriame buvo sutarta dėl 1 mlrd. dolerių vertės finansavimo naujoms skaitmeninėms technologijoms.
NATO atstovai pažymėjo, kad netiki, jog bet kokio pobūdžio Rusijos puolimas yra neišvengiamas. Maskva, savo ruožtu, neigia turinti agresyvių ketinimų ir tikina, kad būtent NATO „savo tokiais pasiruošimais rizikuoja destabilizuoti Europą“.
„Reuters“ kalbinti diplomatai tvirtina, kad „Sulaikymo ir gynybos euroatlantinėje erdvėje koncepcija“ (ir jos stateginio įgyvendinimo planas) yra būtina, nes Rusija kuria pažangias ginkluotės technologijas ir dislokuoja savo kariuomenės padalinius netoli sąjungininkių valstybių sienų.
„Tai yra atgrasymo būdas“, – paaiškino Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
Jos teigimu, tai yra prisitaikymas prie dabartinio Rusijos elgesio. „Mes matome pažeidimus, ne tik oro erdvėje virš Baltijos jūros, bet ir išaugusį aktyvumą virš Juodosios jūros“, – tvirtino ji Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.
Šis susitarimas leidžia iki 2022 m. pabaigos parengti detalesnius regioninius planus, „Reuters“ cituojamas JAV pareigūnas. Tokiu būdu NATO galės nuspręsti, kokios papildomos ginkluotės jai reikia ir kaip išdėstyti savo pajėgas.
Rusija demonstruoja aktyvų pasiruošimą karo veiksmams
Gegužę Rusija pasienyje su Ukraina dislokavo apytikriai 100 tūkst. karių – didžiausią skaičių nuo pat Krymo aneksijos 2014-aisiais. Prisidengiant įvairiomis karinėmis pratybomis į regioną buvo sutelkta didelė kariuomenės dalis, o joms pasibaigus – į barakus buvo grąžinti tik kariai, tačiau didžioji dalis infrastruktūros liko savo vietose, todėl ekspertai mano, kad sugrąžinti šimtatūkstantinę kariuomenę prie Vakarų sienų Rusija užtruktų 3-4 dienas.
Rugsėjo mėnesį Baltijos šalims nerimą sukėlusių „Zapad“ pratybų metu Rusija išbandė naujus kovinius robotus.
Rusija taip pat aktyviai atnaujina sovietines arba kuria naujas kosmoso sistemas, leidžiančias potencialiai pulti palydovus orbitoje, kuria dirbtinio intelekto pagrindu sukurtas technologijas, galinčias sutrikdyti sąjungininkų vadovavimo sistemas, ir kuria „super ginklus“.
2018-aisiais Rusijai paskelbė apie branduolinį ginklą galinčių nešti hipergarsinių raketų sukūrimą. Jos galimai gali išvengti dabartinių priešraketinės gynybos sistemų radarų.
Ekspertai: padės susikoncentruoti į Rusijos grėsmę
JAV atsargos generolas, buvęs šalies pajėgų vadas Europoje (2014-2017 m.) Benas Hodgesas pareiškė besitikintis, kad šis planas pagerins NATO kolektyvinės gynybos darną, skiriant daugiau resursų Juodosios jūros regionui.
„Man tai atrodo karštesnis taškas už Baltijos regioną, – pažymėjo B. Hodgesas, taip pat atkreipęs dėmesį, kad Juodosios jūros regione stebima mažiau didžiųjų sąjungininkių, tokių kaip Didžioji Britanija ar Prancūzija veiklos, o Turkija yra labiau susikoncentravusi į konfliktą Sirijoje.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jamie Shea pareiškė, kad šis planas taip pat gali padėti sutelkti dėmesį į Rusiją tuo metu, kai didžiosios aljanso šalys siekia sustiprinti savo buvimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione taip atsakant į augančią Kinijos karinę galią.
„Iki šiol buvo daroma prielaida, kad Rusija kelia nepatogumų, bet nėra neišvengiama grėsmė. Tačiau rusai daro tam tikrus nerimą keliančius dalykus. Jie praktikuojasi su robotika, o hipergarsinės sparnuotosios raketos iš tiesų gali labai trikdyti“, – „Reuters“ sakė J. Shea.
