Anot leidinio RBC, Rostovo prie Dono valdžia pareiškė, kad jeigu nukentėjęs nuo gaisro namas yra pripažintas nerestauruotinu, tai žemės, kurioje jis stovi, savanoriška-priverstine tvarka atiteks savivaldos reikmėms.
Statyti naujus namus tokiose teritorijose valdžia neleido, nes ši teritorija „nėra numatyta apstatymui“. Ištirti namų būklę pradėjo specialiai sudaryta komisija. Tuo metu viena iš nukentėjusiųjų vietos leidiniui 161.ru pasakojo, kad nepaisant to, jog jos namas „praktiškai nenukentėjo“, minėta ekspertų komisija nusprendė vis tiek jį „nacionalizuoti“.
Gaisras rugpjūtį sukėlė daug kalbų tarp vietos gyventojų, nes prestižinėje miesto vietoje stovėję mediniai pastatai ir jų savininkai trukdė vietos verslininkams vystyti naujų pastatų statybas. Vietiniai yra sulaukę grasinimų, įskaitant ir padegimą, iš neaiškių asmenų, kurie tariamai atstovavo statybų verslu užsiimančius verslininkus. Kai tik prasidėjo gaisras vietos gyventojai net neabejojo, kad tai – tyčinis padegimas ir kerštas už tai, kad nenorėta pusvelčiui atiduoti turimo nekilnojamo turto.
Anot administracijos, dabar gyventojai gali tikėtis gauti valstybinę kompensaciją. Tačiau keli nukentėję asmenys jau pranešė, kad ekspertų nustatytos sumos yra juokingos ir neatitinka realios sudegusio namo kainos.
Maža to, valdžia pareiškė, kad išmokos bus normuojamos specialia tvarka. Ja remiantis, kiekvienam žmogui priklauso 33 kv. m., todėl jeigu sudegusiame name buvo priregistruotas vienas asmuo, tai jis gaus sertifikatą, atitinkantį šią normą, nepaisant buto ar namo kvadratūros. Kompensaciją gauti taip pat galės tik tie asmenys, kurie neturi kito nekilnojamo gyvenamojo turto.
Rugpjūčio pabaigoje Rostove prie Dono kilo siaubingas gaisras. Privačių namų rajone karštą ir vėjuotą dieną akimirksniu užsiliepsnojo dešimt namų, o vėliau persikėlė ir į aplinkinius pastatus. Viso praktiškai pilnai sudegė apie 120 gyvenamųjų namų, nukentėjo 127 žmonės.