Šokiruojanti „Amnesty International“ ataskaita pavadinimu „Human Slaughterhouse: Mass hanging and extermination at Saydnaya prison“ (Žmonių skerdykla: masinis korimas ir naikinimas Saidnajos kalėjime“ buvo parengta remiantis pokalbiais su 84 liudininkais. Tarp davusiųjų parodymus esama buvusių kalėjimo prižiūrėtojų, kalinių ir teisėjų.
Ataskaitoje rašoma, kad 2011-2015 metų laikotarpiu mažiausiai kartą per savaitę po maždaug 50 kalinių būdavo išvedami iš savo kamerų ir savavališkai teisiami, mušami, o tada „vidury nakties visiškai slaptai“ pakariami.
„Viso proceso metu jie likdavo uždengtomis akimis. Jie nežinodavo, kada ar kaip mirs, kol ant jų kaklų suverždavo kilpavirvę“, – rašoma dokumente.
Dauguma aukų buvo civiliai, kurie, kaip manoma, nepalaikė prezidento Basharo al Assado vyriausybės.
„Jie palikdavo juos ten kyboti 10-15 minučių“, – sakė egzekucijas stebėjęs buvęs teisėjas.
„Jaunuoliai buvo per mažo svorio, kad kilpa pakankamai užsitrauktų, todėl pareigūnų padėjėjai traukdavo juos už kojų žemyn, kad lūžtų kaklai“, – pasakojo jis.
„Amnesty International“ pažymi, kad tokia praktika prilygsta karo nusikaltimams bei nusikaltimams žmoniškumui, tačiau tikriausiai tebetaikoma.
Tūkstančiai kalinių tebėra laikomi kariuomenės prižiūrimame Saidnajos kalėjime – vienoje didžiausių šalies įkalinimo įstaigų, esančioje už 30 kilometrų į šiaurę nuo sostinės Damasko.
„Amnesty International“ apkaltino Sirijos režimą, kad jis ten vykdė „naikinimo politiką“, kankindamas kalinius, kurie būdavo paliekami be vandens, maisto ir būtinos medicinos pagalbos.
Pasak ataskaitos, kaliniai buvo seksualiai prievartaujami ar verčiami žaginti vieni kitus. Jiems skirtą maistą prižiūrėtojai nutėkšdavo tiesiog ant kameros grindų, kurios dažniausiai būdavo padengtos purvo sluoksniu ar išteptos krauju.
„Užslėpta, baisi kampanija“
Kalėjime galioja „specialios taisyklės“: kaliniams neleidžiama kalbėti, o į kamerą užėjus prižiūrėtojui, jie privalo jį pasitikti stovėdami tam tikra poza.
„Mūsų bloke kasdien mirdavo po du ar tris žmones... Pamenu prižiūrėtoją, kuris klausdavo, kiek mūsų yra. Jis sakydavo: „Pirma kamera – kiek? Antra kamera – kiek?“ Ir taip toliau“, – pasakojo Naderas, buvęs kalinys, kurio vardas ataskaitoje pakeistas.
Pasak jo, po vienos žiauraus kalinių mušimo dienos viename iš kalėjimo blokų mirė 13 žmonių.
Vienas buvęs karininkas pasakojo kameroje girdėdavęs, kaip aukštu žemiau esančiame egzekucijų kambaryje „gargaliuoja“ kariami žmonės.
„Pridėjęs ausį prie grindų galėdavai girdėti kažkokį garsą, panašų į gargaliavimą“, – sakė 2011 metais areštuotas Hamidas.
„Mes miegodavome, o iš apačios sklisdavo kariamų žmonių paskutiniai atodūsiai. Tuo metu man tai atrodė normalu“, – pasakojo jis.
Kiek anksčiau „Amnesty International“ pranešė, kad jos turimais duomenimis, nuo 2011 metų kovo, kai šalyje prasidėjo pilietinis karas, laisvės atėmimo vietose visoje Sirijoje mirė daugiau nei 17 700 žmonių.
Nauji duomenys apie viename kalėjime pakartus 13 tūkst. žmonių liudija, kad tas skaičius yra gerokai didesnis.
„Šiurpūs dalykai, apie kuriuos rašoma šioje ataskaitoje, atskleidžia užslėptą, baisią kampaniją, kuri vykdoma su Sirijos vyriausybės aukščiausio rango pareigūnų leidimu ir kuria siekiama užgniaužti bet kokias nepritarimo apraiškas Sirijos visuomenėje“, – sakė „Amnesty International“ biuro Beirute tyrimų vadovo pavaduotoja Lynn Maalouf.
„Negalima leisti, kad Saidnajos kalėjime būtų tęsiamas šaltakraujis tūkstančių apsiginti negalinčių kalinių žudymas ir toliau įgyvendinamos kruopščiai parengtos ir sistemingos psichologinio bei fizinio kankinimo programos“, – sakė ji.
Pernai Jungtinės Tautos atliko tyrimą, po kurio apkaltino B.al Assado vyriausybę šalies kalėjimuose vykdant „naikinimo“ politiką.
Daugiau nei 310 tūkst. žmonių žuvo ir milijonai buvo priversti palikti savo namus nuo protestų prieš B.al Assado režimą, peraugusių į į pilietinį karą, pradžios.
