Lapkričio 9 dieną sukako 20 metų nuo to laiko, kai griuvo pagrindinis Šaltojo karo laikų simbolis – Berlyno siena. Tačiau įvariausių barjerų pasaulyje netrūksta ir šiandien. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 5 barjerus, kurie vis dar dalija tautas ir smarkiai apsunkina kasdienį eilinių žmonių gyvenimą.
Izraelio-Palestinos „saugumo siena“
Kas tai? Izraelio vyriausybė pirmą kartą idėją statyti fizinį barjerą tarp Izraelio ir Vakarų Kranto pasiūlė 2002 metais teigdama, jog tai padės apsaugoti Izraelio teritoriją, kad į ją nepatektų teroristai. Šiuo metu yra užbaigta statyti pusė sienos. Nors dažnai apie šį barjerą kalbama kaip apie „sieną“, tačiau daugumoje vietų šis barjeras susideda iš elektroninės tvoros ir ją supančių griovių bei spygliuotų užtvarų. Šis barjeras yra kone 60 metrų pločio. Barjeras turi 66 vartus, tačiau dauguma jų yra nuolatos uždaryti.
Kaip jis dalina? Prieštaringiausias sienos aspektas yra tas, kad dauguma jos eina ne „žaliąja linija“, skiriančia Izraelį nuo Vakarų Kranto, tačiau daugiausiai palestiniečių gyvenamomis teritorijomis. Palestiniečiai, gyvenantys tarp barjero ir žaliosios linijos, turi turėti specialius leidimus, kad galėtų likti savo namuose. Siena kai kuriose vietose buvo išplėsta, kad apimtų ir žydų naujakurių statinius Vakarų Krante. Taip iš esmės aneksuojama palestiniečių teritorija. Mažas perėjimo punktų skaičius itin riboja palestiniečių galimybes prekiauti. Dauguma vartų apskritai dažniausiai būna nuolat uždaryti. Tarptautinis teisingumo teismas Ženevoje pareiškė, kad siena pažeidžia Ženevos konvenciją ir pareikalavo sustabdyti statybas. Kaip ir Berlyno sienos atveju, betoninės Izraelio statomo barjero sienos tapo palestiniečių grafičio meistrų taikiniu.
Ateitis. Izraelis dėl kelių ieškinių, paduotų į šalies Aukščiausiąjį teismą, jau buvo priverstas kelis kartus keisti sienos kelią. Dabar laukiama, kad barjeras bus baigtas kitąmet. Tačiau šiaip ar taip statybos nuo planuoto grafiko jau atsilieka 7 metais. Dėl atidėjimo viso projekto kaina jau siekia 2,5 mlrd. dolerių, o kai kurie analitikai teigia, kad barjeras niekada nebus baigtas.
JAV ir Meksikos pasienio barjeras
Kas tai? 2006 metais prezidentas George'as W. Bushas palaimino Kongreso planą kai kuriuose pasienio su Meksika ruožuose nutiesti 1,1 tūkst. kilometrų ilgio barjerą. Statybos buvo motyvuojamos siekiu sustabdyti nelegalią imigraciją. Siena susideda tiek iš fizinių barjerų, tiek iš taip vadinamų „virualių barjerų“, kuriuos sudaro vaizdo stebėjimo kameros ir judesių davikliai. Kol kas sukonstuota 990 kilometrų sienos. Pastaraisiais metais Kongrese nuolatos pasigirsta siūlymų siena aptverti visą JAV ir Meksikos pasienį.
Kaip ji dalina? Manoma, kad JAV šiuo metu yra apie 12 mln. nelegalių imigrantų, o kiekvienais metais JAV ir Meksikos pasienyje yra sulaikomi 1 mln. žmonių, bandančių nelegaliai patekti į Ameriką. Meksikos prezidentas Vicente Foxas JAV tiesiamą barjerą palygino su Berlyno siena ir pareiškė, kad ši siena gali pakenkti dvišaliams santykiams. Be to, pasieniečiai perspėja, kad nelegalūs imigrantai vis viena ras kitų būdų kaip patekti į šalį, o barjeras padalins kelis indėnų rezervatus ir užkirs kelią kai kurių gyvūnų rūšių migracijai. Vis dėlto Vašingtonas naujam sienos statybos etapui pritarė nepaisydamas Meksikos lyderio kalbų ir pasieniečių pastabų.
Ateitis. Per savo rinkiminę kampaniją Barackas Obama žadėjo peržiūrėti sienos statybos planus, tačiau kol kas nežengė nė vieno žingsnio siekdamas sustabdyti darbus. Dauguma amerikiečių pritaria, kad siena būtų nutiesta išilgai visos JAV ir Meksikos sienos.
Korėjo demilitarizuota zona
Kas tai? Išilgai 38 lygiagretės einanti zona nuo Antrojo pasaulinio karo laikų žymi pasidalijimą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos. Demilitarizuota vadinama zona iš tikro yra vienas iš labiausiai militarizuotų pasienio punktų visame pasaulyje. Iš abiejų pusių greta 4 kilometrų pločio zonos yra dislokuoti net 2 mln. Šiaurės ir Pietų Korėjos karių.
Kaip ji dalina? Buvusio JAV prezidento Billo Clintono apibūdinta kaip „baisiausia vieta Žemėje“, demilitarizuota zona per paskutiniuosius penkis dešimtmečius nuo Korėjos karo pabaigos yra taiki, tokia taiki, kad net tapo prieglobsčiu kai kurioms ant išnykimo slenksčio esančioms gyvūnų rūšims. Pastaraisiais metais abi pusės tarpusavyje rengia savotiškas varžybas, kas gali pastatyti įspūdingesnius pasienio punktus ir įtvirtinimus. Šios varžybos ironiškai vadinamos „dangoraižių karais“. Nors nuo Korėjos karo pabaigos į Pietų Korėją pabėgo daugiau kaip 16 tūkst. Šiaurės Korėjos gyventojų, dauguma jų pirmiausia bėgo Kiniją ir tik tada bandydavo pereiti į Pietų Korėją. Toks kelias buvo žymiai saugesnis. Visiškai neseniai į Šiaurės Korėją per demilitarizuotą zoną sugebėjo prasmukti ir vienas pietų korėjietis. Susirūpinęs dėl šio įvykio, Seulas įsakė peržiūrėti demilitarizuotos zonos saugumą.
Ateitis. Neseniai inicijuota programa leido kai kuriems Pietų Korėjos gyventojams pereiti sieną ir susitikti su šiaurėje gyvenančiais giminėmis, kurių jie nebuvo matę nuo pat karo pabaigos. Programos įgyvendinimas buvo sustabdytas po to, kai Šiaurės Korėja sulaikė žvejybinį Pietų Korėjos laivą. Didžiąją dalį Kim Jong-ilo valdymo laiko kontaktai tarp šiaurės ir pietų yra visiškai minimalūs ir, turint omenyje Šiaurės Korėjos branduolines provokacijas, tokiais veikiausiai ir liks.
Vagaho sienos perėjimo punktas (Indija-Pakistanas)
Kas tai? Neskaitant neramumų kamuojamo Kašmyro regiono, Indijos ir Paistano pasienyje per pastaruosius šešis dešimtmečius yra sąlyginai ramu. Tačiau padalintame Vagaho mieste, per kurį eina vieninteliai Pakistaną ir Indiją jungiantys keliai, priešiškumas tarp indų ir pakistaniečių pastebimas kone kasnakt. Per naktinę „pasitraukimo ceremoniją“, Indijos ir Pakistano kariai išilgai demarkacijos linijos žygiuoja visiškai greta vienas kito ir uždaro kelią nakčiai nuleisdami savo vėliavas.
Ką jis dalija? Indijos padalijimas suskaldė bendruomenes ir šeimas, o per naujai iškilusią sieną plūstelėjo milijonai žmonių. Dėl branduolinių varžybų įtampa tarp Pakistano ir Indijos, kurie kovoja dėl ginčytino Kašmyro regiono, išlieka. Šią įtampą tik dar labiau padidino Pakistane įsikūrusių teroristų išpuoliai Indijoje. Sukilimas Kašmyre jau nusinešė daugiau kaip 47 tūkst. gyvybių. JAV nusivylimui konfliktas Kašmyre tebėra pagrindinis Pakistano valdžios prioritetas nepaisant to, kad sukilimas įsismarkauja pačiame Pakistane. Įtampai augant, Vagaho pasienio punktas dažniausiai yra uždaromas.
Ateitis. Nepaisant Kašmyre tvyrančios įtampos, prekyba tarp Indijos ir Pakistano pastaraisiais metais išaugo. Be to, sušvelnėjo ir Vagaho sienos perėjimo punkte dislokuotų karių tarpusavio konfrontacija. Kariai dabar „pasitraukimo ceremoniją“ baigia paspausdami rankas.
Didžioji Kinijos ugniasienė
Kas tai? Kinijos Informacijos pramonės ministerija sukūrė pačią didžiausią visame pasaulyje interneto cenzūros ir filtravimo sistemą. Reguliuodama šalies interneto tiekėjus, Kinijos valdžia užblokuoja priėjimą prie nepageidaujamą informaciją skelbiančių interneto svetainių. Dažnai užblokuojamos tokios tarptautinės svetainės kaip „New York Times“, BBC ar net „Wikipedia“. Skelbiama, kad šalies interneto vartotojus kasdien stebi 40 tūkst. specialiai įdarbintų kibernetinių policininkų.
Ką ji dalija? Ne visos šiandieninės Berlyno sienos yra materealios. Daugiausiai gyventojų turinčios valstybės piliečiai vis dar negali laisvai naudotis visu internete skelbiamu turiniu, o tai riboja viešuosius debatus ir kinų galimybę bendrauti su išoriniu pasauliu. Kinijos valdžios mėginimai susidoroti su interneto disidentais neapsiriboja vien svetainių blokavimu. „Amnesty International“ teigia mananti, kad Kinija yra daugiausiai „kibernetinių disidentų“ įkalinusi valstybė. Pavyzdį iš Kinijos ima ir tokios autoritarinės valstybės kaip Iranas ar Mianmaras. Tarptautinės kompanijos „Cisco“, „Yahoo!“ ir „Google“ ne kartą buvo itin peikiamos dėl koloboravimo su Kinija blokuojant nepageidaujamą interneto turinį.
Ateitis. Išradingi Kinijos piliečiai išrado ne vieną oroginalų būda kaip apeiti režimo vykdomą interneto kontrolę. Neseniai Vokietijoje buvo sukurta internetinė svetainė „Berlin Twiter Wall“. Ši svetainė leido visiems interneto vartotojams skelbti savo nuomonę, susijusią su Berlyno sienos dvidešimtosiomis griuvimo metinėmis. Svetainę netrukus užplūdo komentarų iš Kinijos gausa. Dauguma komentatorių reikalavo, kad Pekinas sušvelnintų Kinijoje taikomą interneto cenzūrą.
