Vasario 24 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kuria smerkiama plataus masto Rusijos invazija, už kurią balsavo 93 šalys, o prieš – 18, įskaitant JAV.
Serbija turėjo susilaikyti balsuojant dėl Ukrainos rezoliucijos, cituojamas A. Vučičius „The Kyiv Independent“.
„Manau, kad Serbija šiandien padarė klaidą. Atsiprašau Serbijos piliečių už tai ir prisiimu kaltę, nes tikriausiai buvau pavargęs“, – sakė jis.
„Neturėjau pakankamai laiko spręsti šį (klausimą), galbūt esu per daug pavargęs, galbūt turiu per daug dalykų (spręsti)... Nemanau, kad turėtume pataikauti kuriai nors valdžiai – nei rusams, nei amerikiečiams. Manau, kad tai atitiko Serbijos valstybės interesus. Deja, taip neįvyko“, – miglotai aiškino jis.
Serbija laikosi draugiško požiūrio į Rusiją ir atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų Maskvai po plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tuo pat metu A. Vučičius yra pavadinęs Ukrainą „draugiška šalimi“ ir anksčiau patvirtino, kad Krymas ir Donbasas yra suverenios Ukrainos teritorijos.
A.Vučičius taip pat aiškino, kad dėl jo balsavimo klaidos jis „praras palankumą arba politinius taškus ES“.
Ukrainos rezoliucijoje Rusija aiškiai įvardijama kaip valstybė agresorė ir reikalaujama visiškai išvesti karius.
Amerikietiškoje rezoliucijos versijoje Rusija nebuvo aiškiai įvardyta kaip agresorė, tačiau po ES šalių pataisų į dokumentą buvo įtraukta formuluotė „visiška Rusijos invazija į Ukrainą“. Po šių pakeitimų JAV susilaikė nuo balsavimo.
Rusijos sąjungininkė balsuoja prieš ją
2023 m. JT Generalinės Asamblėjos balsavimo metu, per kurį buvo pareikalauta, kad Maskva išvestų savo karius ir nutrauktų kovas, už pasisakė 141 šalys, tarp jų ir Serbija, rašoma „Aljazeera“.
2022 m. Serbija, tradicinė Rusijos sąjungininkė Balkanuose, buvo viena iš 143 šalių, balsavusių už JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria smerkiamas neteisėtas Maskvos bandymas aneksuoti keturis Ukrainos regionus, rašoma „Balkan Insight“.
Serbija parėmė JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje Rusija buvo smerkiama surengusi „neteisėtus vadinamuosius referendumus“ Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižės regionų dalyse, o vėliau neteisėtai bandė aneksuoti šiuos keturis regionus.
Serbijos atstovas JT Generalinėje Asamblėjoje nepaaiškino, kodėl šalis pritarė rezoliucijai.
Tuo metu buvęs Serbijos užsienio reikalų ministras Nikola Selakovičius pareiškė, kad Belgradas nepripažins referendumų rezultatų, nes tai „visiškai prieštarautų mūsų valstybės ir nacionaliniams interesams, prieštarautų mūsų teritorinio vientisumo ir suvereniteto išsaugojimo politikai ir įsipareigojimui laikytis sienų neliečiamumo principo“.
Tai buvo ketvirtas balsavimas dėl Ukrainos JT Generalinėje Asamblėjoje, kuriame Serbija nuo invazijos pradžios balsavo prieš Rusiją.
Serbija taip pat buvo balsavusi prieš Rusijos pasiūlymą, kad sprendimas dėl 2022 m. vykusios rezoliucijos būtų priimtas slaptu balsavimu.
Balandžio mėn. Serbija balsavo už rezoliuciją, kuria siekiama sustabdyti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.
Kovo 24 d. Serbija balsavo už rezoliuciją, kurioje reikalaujama nutraukti jėgos naudojimą ir išvesti visas karines pajėgas iš Ukrainos, o kovo 2 d. ji balsavo už rezoliuciją, kuria smerkiamas Rusijos puolimas Ukrainoje.
Serbija ne tik palaiko glaudžius ryšius su Rusija, kuri priešinosi NATO karui prieš Jugoslaviją 1999 m., bet ir yra labai priklausoma nuo Maskvos energijos išteklių.
Kaip ir Serbija, Rusija nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, o kadangi Maskva, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę, ji gali blokuoti Kosovo įstojimą į JT.
2019 m. Serbija atsisakė balsuoti už rezoliuciją, pagal kurią Rusija būtų apibrėžta „kaip okupacinė valdžia“
Tačiau 2019 m. JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Serbija balsavo prieš rezoliuciją, kuria Rusijos Federacija, „kaip okupacinė valdžia“, yra raginama išvesti savo karines pajėgas iš Krymo ir nutraukti Ukrainos teritorijos okupaciją.
Serbija buvo vienintelė Balkanų šalis, balsavusi prieš rezoliuciją, o kitos šalys, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, kuri susilaikė, balsavo už. Rezoliucija buvo priimta 63 šalims balsavus už ir 19 – prieš.
Savo ruožtu Serbija atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų, taikomų Rusijai dėl jos vaidmens kurstant konfliktą Ukrainoje, nepaisant daugybės Briuselio raginimų priminti Serbijai, kad ji turi suderinti savo užsienio politiką su ES užsienio politika.
„Nėra dokumento, už kurį Rusija balsuotų, jei jis prieštarautų Serbijos interesams, kaip ir Serbija nebalsuoja ir nebalsuos prieš Rusijos interesus“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius gruodžio 4 d. Sočyje surengtoje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
