„Ukrainos ir JAV komandos vykdo baigiamąjį derybų dėl susitarimo naudingųjų iškasenų klausimu etapą. Derybos buvo labai konstruktyvios, beveik visos svarbiausios detalės yra galutinai suderintos“, – socialiniame tinkle „X“ sakė ukrainiečių vicepremjerė Olha Stefanišyna.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sekmadienį pareiškė, jog tikisi, kad Ukraina šią savaitę pasirašys su JAV susitarimą dėl iškasenų – kaip pastangų užbaigti karą dalį.
Kokie buvo 3 Ukrainos karo metai?
Istorikas Tomas Baranauskas, apžvelgdamas Rusijos karo Ukrainoje praėjusius trejus metus, pastebi, jog jis yra gerokai užsitęsęs. Paklaustas, ar mato šio karo sąsajų iš praeities, jis teigia, kad taip.
„Tai šiuo metu šis karas yra užsitęsęs, ganėtinai su neaiškiomis perspektyvomis kol kas. Sąsajos visada yra sąlyginės. Lyginant su mūsų regionu ir vykusiais Pirmuoju bei Antruoju pasauliniais karais, šis karas Ukrainoje kol kas vyksta tik mažesnio miesto mastu, ir tikėkimės, kad tai išliks taip.
Jeigu lygintume su Pirmuoju pasauliniu karu, jis panašus tuo, kad frontas įstrigo. Pavyzdžiui, 1915 metais Rusijos ir Vokietijos frontas nusistovėjo ties rytų Vilniumi ir buvo įstrigęs tris metus.
Antrojo pasaulinio karo dinamika buvo visiškai kitokia: vokiečiai nuolat judėjo pirmyn ir atgal, todėl frontas nuolat keitėsi.
Šiame kare, kaip ir Pirmame pasauliniame, gynybinės priemonės yra stipresnės už puolamąsias, todėl frontas praktiškai nejudėjo. Tai rodo, kad gynyba šiuo metu yra efektyvesnė“, – kalbėjo apie karų panašumus jis.
Pasak specialisto, kaip pasibaigs karas priklauso nuo laikmečio.
„Tai priklauso nuo laikotarpio. Anksčiau karai būdavo tarsi sezoniniai – pavyzdžiui, lietuviai ir vokiečiai rengdavo žygius kelis kartus per metus. Bet, kalbant apie XX a., Pirmas ir Antras pasauliniai karai buvo aiškiai apibrėžti laikotarpiai.
Po Antrojo pasaulinio karo Europa ilgai gyveno taikoje, išskyrus kai kurias išimtis, kaip Balkanuose. Tai buvo labai ilgas taikos laikotarpis, rodantis, kad šiuolaikinėje visuomenėje buvo rastas būdas išvengti karų. Deja, šiuo atveju tas būdas buvo prarastas“, – akcentavo jis.
Kokia karo baigtis?
T. Baranausko nuomone, jam nėra tiksliai aišku, kaip karas Ukrianoje galėtų pasibaigti, sunku spekuliuoti. Jeigu staiga mirtų Vladimiras Putinas, nežinia, kokioje padėtyje atsidurtų tiek Rusija, tiek visas pasaulis, nes egzistuoja ne vienas Rusijos prezidento šalininkas.
„Istorikai negali būti pranašais, todėl tiksliai pasakyti, kada karas baigsis, negalime. Vienas dalykas aišku – jis kada nors baigsis. Bet mes net nežinome, ar mes esame karo pabaigoje, ar tik pradedame didesnę eskalaciją.
Tai priklauso nuo daugelio faktorių. Net ir atsitiktiniai įvykiai gali turėti didelę įtaką. Pavyzdžiui, jeigu Putinas staiga miršta, tai turėtų įtakos, nors karo šalininkų Rusijoje yra daugiau nei vienas V. Putinas. Tačiau galbūt ne visi tęstų jo kryptį.
Todėl istorija yra nenuspėjama – mes galime kalbėti apie scenarijus, bet kas iš tikrųjų įvyks, pasakyti negalime“, – savo įžvalgomis dalinosi istorikas.
Ukraina susiduria su darbo jėgos problemomis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos kariuomenė, kurioje tarnauja apie 900 tūkst., palyginti su 1,3 mln. rusų, susiduria su darbo jėgos problemomis.
Kaip ir nuo 2022 m., ukrainiečiai tebėra labai priklausomi nuo Vakarų ginklų ir amunicijos. D. Trumpo administracija nesiekė naujo Kongreso finansavimo Kyjivui karine pagalba, o tai reiškia, kad JAV ginklų srautas tam tikru metu nutrūks.
Tuo tarpu vienai Europos gynybos pramonės bazei būtų sunku patenkinti Ukrainos poreikius.
Iššūkiai neaplenkė ir Rusijos kariuomenės
Jei kuri nors pusė 2024 m. ir turėjo postūmį, tai buvo rusai, tačiau jie užsitikrino tik ribotus teritorinius laimėjimus. 2025 m. pradžioje Rusijos kariuomenė kontroliavo apie 18 proc. Ukrainos teritorijos.
Per 2024 m. ji užsitikrino beveik 4 tūkst. kvadratinių kilometrų okupuotos žemės, tačiau tai sudaro mažiau nei 1 proc. Ukrainos teritorijos. Rusijos kariuomenei nepavyko susigrąžinti Rusijos Kursko srities dalies, kurią rugpjūčio mėn. užėmė Ukrainos kariuomenė.
Per pastaruosius trejus metus rusai patyrė milžiniškus nuostolius – vienais skaičiavimais – 172 tūkst. žuvusiųjų ir 611 tūkst. sužeistųjų. Rusai taip pat patyrė didžiulių karinės įrangos nuostolių, įskaitant apie 14 tūkst. sunaikintų pagrindinių kovos tankų ir šarvuočių.
2024 m. Rusija turėjo postūmį, tačiau užfiksavo tik kuklius teritorinius laimėjimus ir nesugebėjo išstumti Ukrainos pajėgų iš Rusijos Kursko srities.
D. Trumpo pastangos tarpininkauti nutraukiant kovas pasižymėjo ir pirmosiomis klaidomis. Norint pasiekti ilgalaikį susitarimą, reikės, kad abi pusės, ypač rusai, pasitrauktų iš giliai įtvirtintų pozicijų.
Šie praėję 2024 m. buvo lemiami
Kaip prieš metus leidinyje „The Guardian“ buvo rašoma, Ukrainos prezidentas turėjo sunkią užduotį išlaikyti pusiausvyrą šalies viduje ir išorėje 2024 m.
„Pirmieji metai buvo tiesiog išgyvenimas, visiškas išgyvenimas... Antrieji – ištvermė, pasipriešinimas... Tretieji metai bus lemiami. Tai iššūkių iš vidaus ir išorės metai”, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pripažino, kad daug kas dėl Ukrainos ateities priklauso nuo šių išorinių veiksnių, o ypač nuo nuotaikų Vašingtone.
„Lemiamas momentas bus rinkimai Jungtinėse Valstijose ir tada galėsime suprasti, kas vyks toliau“, – sakė jis.
Kokia situacija yra dabar
Nuo šios savaitės pradžios Ukrainos vyriausybė sieks susitarti su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl naudingųjų iškasenų mainais į saugumo garantijas.
Apie tai Japonijos transliuotojui NHK sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
