Mafijos boso Aslano Usojano – arba Senio Chasano, kaip jis dar buvo vadinamas – nužudymas Maskvoje sujaudino visą rusų visuomenę. Žmonės baiminasi, kad negrįžtų 10-ojo dešimtmečio situacija, kai tikrieji šalies šeimininkai buvo banditai, kai paprasti žmonės vakarais bijodavo išeiti į gatves, o verslininkai šešėliniam pasauliui mokėdavo didžiules duokles.
Žiūrint iš šalies, atrodo kiek keistokas tas daugybės žmonių susirūpinimas, kad nušautas vienas iš mafijos vadų. Apie jį dabar rašo patys rimčiausi Rusijos laikraščiai, pasakoja televizijos laidos. Atrodo, lyg būtų nušautas koks nors valdžios atstovas.
Pasaulio kontekstu čia nieko nuostabaus. Štai Japonijoje ar Italijoje mafiozai žudomi dažnai. Albanų mafija savo santykius aiškinasi ne tik gimtojoje šalyje, bet ir visoje Europoje. Tačiau didelio susidomėjimo tai nesukelia. Suvažiuoja banditai juodais kostiumais, palaidoja savo bendražygį – ir tuo viskas plačiajai publikai pasibaigia.
Mafiozai savo santykius ir aiškinasi savo rate. Taip yra todėl, kad daugelyje šalių teisėsaugininkai labai aiškiai žino, kur sukasi mafijos pinigai. Tai narkotikų prekyba, lošimų biznis, cigarečių gamyba ir kontrabanda, prekyba ginklais ir žmonėmis, prostitucija. Teisėsauga jau net Italijoje pasiekė, kad mafija būtų išvaryta iš kelių tiesimo ir namų statybos verslo. Tiesa, Neapolio banditai dar vis laiko savo naguose šiukšlių perdirbimo verslą.
Rusijoje – viskas kitaip. Čia niekas nežino, kur sukasi mafijos pinigai. Ekonomika tokia neskaidri, kad viskas susimaišę. Vienoje valtyje sėdi ir korumpuoti valdininkai, ir tokie patys teisėsaugininkai, ir nusikaltėlių bosai. Nėra tokios ribos, pagal kurią būtų įmanoma nuspręsti, kur baigiasi nešvari mafijos veikla ir kur prasideda sąžiningas verslas. Senis Chasanas tai gal ir žinojo, bet tas savo paslaptis nusinešė į kapus. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Rusijoje net 85 procentai bankų ir stambių įmonių yra valdomi nusikalstamo pasaulio šulų, todėl nenuostabus ir tas žmonių susidomėjimas mafiozų kovomis.
Palaidotas už miesto
A. Usojanas buvo palaidotas Chovansko kapinėse, kurios yra 5 kilometrai nuo Maskvos, tarp Kijevo ir Kalugos plentų. Tai didžiausios Maskvos kapinės, jose pradėta laidoti 1972 metais, o pavadinimas kilęs nuo šalia esančio Nikolo Chovansko kaimo.
Buvo kalbama, kad giminės norėjo nužudytąjį palaidoti jo gimtajame Tbilisyje, bet Gruzijos valdžia nesutiko įsileisti lėktuvo su A. Usojano palaikais į šalį. Net buvo paskelbta, kad visi „įteisintieji vagys“, kurie atvažiuos į Gruziją, bus areštuoti vien už tai, kad turi tokį „titulą“. Tačiau vėliau Gruzijos generalinis prokuroras šias žinias paneigė.
Kodėl mafijos bosas nebuvo laidojamas prestižinėse Vagankovo kapinėse, niekas per daug neskelbė. Manoma, kad ten neleido laidoti Maskvos meras Sergejus Sobianinas (dabar šiose kapinėse laidojama tik mero leidimu).
Pati laidotuvių ceremonija buvo saugoma nuo žurnalistų. Tiek dėl to, kad jų nepageidavo giminės, tiek dėl pačių žiniasklaidos atstovų saugumo. Tie, kurie nepakluso, net nukentėjo – buvo sudaužytas „Komsomolskaja pravdos“ laikraščio reporterio fotoaparatas.
Nusikalstamo pasaulio šulai su Seniu Chasanu atsisveikino šeštadienio naktį Trojekurovo kapinių šarvojimo namuose. Ten atvežus karstą su jo palaikais, iš visos Rusijos, taip pat iš kai kurių užsienio šalių suvažiavę šešėlinio pasaulio vadeivos pagerbė daug metų savo mafijos „šeimai“ vadovavusį žmogų. Kaip pasakoja mačiusieji, toje ceremonijoje nebuvo moterų. Prie karsto buvo padėti keli vainikai, atsisveikinimas truko iki pat ryto.
Rusijoje tai įprasta ceremonija: buvę bendražygiai renkasi naktį prieš laidotuves ir ten atsisveikina su velioniu. Visus atvykėlius pasitikinėjo Senio Chasano anūkas Dmitrijus Čanturija, pravarde Mironas. Tai daug ką reiškia žinantiesiems mafijos papročius. Kitados Sovietų Sąjungoje mirus Komunistų partijos generaliniam sekretoriui, laidotuvėms paprastai vadovaudavo tas, kuris paskui užimdavo tą postą. Panašiai dabar tarp mafiozų – šermenyse svečius pasitinka naujas vadeiva.
Pataikė į sprandą
Senis Chasanas buvo nušautas praėjusį trečiadienį Maskvoje, prie restorano „Staryj fajeton“ tarnybinio išėjimo. Snaiperis laukė priešais esančiame name. Vos tik A. Usojanas išlipo iš savo automobilio, nuaidėjo šūviai... Sunkiai sužeista buvo ir restorano padavėja. Jai jau atliktos bene trys operacijos ir pranešta, kad moteris pagaliau atgavo sąmonę.
Toje vietoje, kur laukė šaulys, kriminalistai rado sulankstomą kėdę, kelias cigarečių nuorūkas ir delno atspaudą. Aplinką filmuojančiose kamerose užfiksuota, kaip į tą namą užeina du vyrai su dideliais krepšiais, o trečias lieka lauke ir stebi aplinką.
Pasikėsintojai žinojo, kad šis restoranas yra tarsi Senio Chasano kontora. Čia jis priiminėdavo svečius, čia spręsdavo visus klausimus. Tai, ko gero, ir buvo vienintelė vieta, kur buvo galima įvykdyti užsakymą jį nužudyti.
Dabar, kai Senis Chasanas jau palaidotas, paskelbtos ir ekspertų išvados. Šnekėta, kad jis esąs nušautas vienu šūviu, kiti sprendė, atseit kulkos nunešusios net pusę nušautojo galvos, tačiau ekspertai tai paneigė. Tikslą pasiekė pirmosios dvi kulkos. Viena pataikė į sprandą, antroji – kiek žemiau, į nugarą (matyt, kai peršautasis jau griuvo). Pažeidusios svarbiausius gyvybinius organus, abi kulkos išėjo per burną. Šitaip sužeistas žmogus galėjo išgyventi ne daugiau kaip 3 minutes, nes buvo peršauta miego arterija. A. Usojano apsaugininkai to nežinojo ir dar bandė jį gelbėti. Jie nelaukė greitosios medicinos pagalbos, o patys nuvežė savo bosą į ligoninę. Ten jis dar buvo nuvežtas į reanimaciją, tik jau nebuvo nei pulso, nei kraujospūdžio.
Žudikas šaudė iš 9 milimetrų automato „Val“. Tai be triukšmo šaudantis ginklas, sukurtas Rusijos specialiesiems padaliniams. Jų pagaminta nedaug, tačiau vis tiek vienas kitas atsirado juodojoje rinkoje. Manoma, kad iš Šiaurės Kaukazo, kur arba liko nepaimti po mūšių, arba tiesiog kariškių buvo parduoti. Iš tokio automato 2009-aisiais buvo nušautas Dagestano vidaus reikalų ministras A. Magomedtagirovas – kaip teigta, tai padarė Rusijos vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų pareigūnai. Pasirodė pranešimų, kad automatas, iš kurio šįkart šaudė snaiperis, pagrobtas Tadžikistane, kuriame dar vis dislokuota Rusijos armijos 201-oji divizija. Esama įtarimų, kad ir žudikas buvo pasamdytas Tadžikistane.
Du A. Usojano apsauginiai turėjo pistoletus „Iž-71“. Vienas keliskart iššovė į namo, iš kurio buvo šauta į Senį Chasaną, palėpę. Vėliau ten jokių kraujo pėdsakų nerasta, tad manoma, jog apsauginis nepataikė.
Taigi kodėl mafijos bosas, į kurį jau buvo kėsintasi 2010 metais ir kuris dabar tikrai žinojo, jog yra medžiojamas, buvo tik su dviem apsauginiais? Tai daugiau retorinis klausimas. Mafiozų mėgstamos knygos „Krikštatėvis“ veikėjas Maiklas Korleonė sakė: „Jeigu istorija ko nors ir moko, tai to, kad nužudyti galima bet ką“. Iš tikro gali važinėti su būriu apsauginių, bet nuo snaiperio nepasislėpsi.
Už nužudymą – milijonas
Dabar Rusijoje tik svarstoma, ar tikrai snaiperis buvo profesionalas. Spaudoje pasirodė interviu su samdomu žudiku Aleksejum Šerstobitovu, pravarde Lioša Kareivis, atliekančiu bausmę už 12 nužudymų. Šis pareiškė, atseit į A. Usojaną šaudęs koks nors naujokas. Tai, kad buvo sužeista atsitiktinė moteris, neva esąs požymis, kad šaudžiusiojo kvalifikacija – labai žema.
Visai kitaip mano gerai Rusijos kriminalinį pasaulį pažįstantis milicijos atsargos pulkininkas Danilas Koreckis, dabar rašantis scenarijus kriminaliniams filmams. Jo nuomone, šaudė pačios aukščiausios kvalifikacijos samdomas žudikas. Kai kas mano, kad galbūt tai koks nors buvęs sportininkas biatlonininkas, o D. Koreckio nuomone, tai žmogus, tarnavęs specialiuosiuose padaliniuose, gerai išmanantis snaiperinį šautuvą, iš kurio šovė. „Aš išnagrinėjau visas pastarųjų 5 metų užsakomąsias žmogžudystes, įvykdytas Rusijoje, – pasakojo D. Koreckis. – Snaiperio šautuvas naudotas vos 3,8 procento užpuolimų. Duslintuvas išvis buvo panaudotas tik sykį. 39 procentai aukų buvo kriminaliniai autoritetai, dar trečdalis – stambūs verslininkai, likusi dalis – bankininkai, žurnalistai. Jei būtų šovęs koks nors buvęs biatlonininkas, jis būtų naudojęs kitokį ginklą. Automatas „Val“ yra labai rimtas ginklas.“
Beje, išgyventi samdomas žudikas turi labai mažai šansų. Tie žmonės yra profesionalai ir imasi įvairių saugumo priemonių, tačiau mažai kuriam tai padeda. „Jie žino, kokį darbą dirba, žino, kuo rizikuoja, – sako D. Koreckis. – Manau, kad už Senio Chasano nužudymą buvo sumokėta ne mažiau kaip milijonas dolerių. Šauliui, ko gero, atiteko apie 100 000, o kiti – žmogžudystės organizatoriui. Tie, kurie mano, kad tai galėjo padaryti šaulys, dirbantis vienas, klysta. Turėjo kas nors iš Senio Chasano aplinkos pranešti, kur ir kada bus jų vadas, kada išeis. Net jeigu Senis Chasanas dažnai užeidavo į tą restoraną, šaulys turėjo žinoti tikrą laiką. Juk negalėjo jis kasdien laukti – būtų tuoj „apsišvietęs“. Turėjo padėti kas nors iš savų.“
Generolams „kapos galvas“?
Jau praėjusio penktadienio „Akistatos“ numeryje svarstyta, dėl ko buvo pasikėsinta į A. Usojaną. Kai kurių ekspertų nuomone, Senio Chasano nužudymas yra labai parankus teisėsaugininkams. Kai kas net sako, kad pačios specialiosios tarnybos jį ir nudėjo.
„Matyt, atėjo laikas pastatyti į vietą etnines nusikalstamas grupuotes, kurios dabar kontroliuoja labai didelę verslo riekę ir vis plečiasi. Tai gresia kriminalinių grupuočių karu, kuris ir galėjo prasidėti 2013-aisiais. O Sočio olimpiados išvakarėse skandalų Rusijoje niekas nenori“, – Rusijos spauda cituoja neįvardijamą šaltinį iš teisėsaugos. – Be to, Rusijos vidaus reikalų ministerijoje laukiama didelių permainų. Dabar yra pagrindas imti „kapoti“ nepageidaujamas galvas, nes galima teigti, atseit jeigu Maskvos centre aidi šūviai, tai su situacija nesusitvarkoma.“
Tą versiją savo ruožtu kiti paneigia vien dėl to, kad specialiosios tarnybos visa tai būtų padariusios be triukšmo. Pavyzdžiui, Senis Chasanas būtų buvęs nunuodytas savo mėgstamais chinkaliais su padažu.
Mironas turi keršyti
Ilgiausiai Senis Chasanas kovojo su Tarielio Onianio, pravarde Taro, klanu. Abu nusikaltėlių bosai pretendavo į Zacharijaus Kalašovo turtą, likusį be priežiūros, šeimininkui atsidūrus Ispanijos kalėjime. Keletą metų Senio Chasano ir Taro klanai kovojo vienas su kitu. Senį Chasaną palaikė ir Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas. 2008 metais Taro grupuotė susirinko į laivą, stovintį Kliazmos tvenkinyje, ir pasikvietė Japončiką, kad kaip nors pavyktų išspręsti turto dalybas. Japončikas tada neatėjo, o laivą užgriuvo kriminalistai ir visus areštavo. Po to abiejų klanų kovos įsiliepsnojo nauja jėga.
Bekovodamas dėl valdžios su senu savo priešu T. Onianiu, Senis Chasanas nepastebėjo, kaip mafiozų pasaulyje pasirodė dar viena jam priešiška grupuotė, vadovaujama Džemalo Mikeladzės-Džemo ir Rovšano Džanijevo-Liankarianskio. Kol kas tai gaujai ir priskiriama ši žmogžudystė.
R. Džanijevo kaip nusikaltėlio karjera prasidėjo 1996 metais, kai jis teismo salėje susidorojo su savo tėvo žudiku. Atlikęs už tai bausmę, jis labai greitai kilo mafiozų hierarchijoje. Pastaruoju metu jis buvo vienas iš turtingiausių „įteisintųjų vagių“ ir turėjo daug priežasčių nemėgti Senio Chasano. R. Džanijevas jau seniai siekia vadovauti azerbaidžaniečių banditų grupuotėms, tačiau daugelis jų vadeivų buvo ištikimi Seniui Chasanui, kuris savo ruožtu jiems padėdavo kovoti su tuo pačiu R. Džanijevu. O šis nori paimti į savo nagus daug pelno duodantį ir azerbaidžaniečių „kontroliuojamą“ Maskvos žalumynų turgų. Dėl jo vykstant nuožmioms kovoms, jau daugiau kaip 20 banditų (dauguma – iš R. Džanijevo gaujos) padėjo galvas.
Prisimintas ir mūsų kraštietis Šabtajus Kalmanovičius. Kai kurie ekspertai sako, kad jis tapo to paties mafiozų grupuočių karo auka. Būta gandų, neva tai jis užsakęs nužudyti vieną iš artimiausių Senio Chasano žmonių – Japončiką (beje, šis, kaip ir A. Usojanas, irgi buvo nušautas išeinantis iš restorano). Po kiekvienos žmogžudystės vykdavo įtakos sferų perskirstymas.
Po Senio Chasano nužudymo jo šalininkai irgi suaktyvėjo. Dar net nepalaidojus A. Usojano, Maskvoje, „Porto“ restorane, įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 20 mafijos bosų. Suvažiavę šarvuotais automobiliais, saugomi automatais ginkluotos apsaugos, jie apie valandą dėl kažko tarėsi. Tarp pasitarimo dalyvių buvo ir A. Usojano anūkas D. Čanturija-Mironas.
Po nepavykusio pasikėsinimo 2010-aisiais Senis Chasanas Mironą atšaukė iš Jaroslavlio, apgyvendino Dedovske netoli Maskvos ir po truputį ėmė perdavinėti jam savo darbus. Jau skelbiama, kad buvo mafijos bosų susirinkimas – kaip jie patys vadina‚ „schodniakas“, – o jame nutarta, kad klanui vadovaus Mironas.
Dabar D. Čanturija turės atkeršyti už Senio Chasano nužudymą. Mafijoje priimta, kad kol vyksta laidotuvės kerštauti negalima, o po to – kaip jau išeina. Nors Mironas, sako, taikaus būdo, padarytą skriaudą jis privalo nuplauti krauju. Antraip snaiperis gali prisikasti ir iki jo paties.
Karas tęsiasi
Jau gautas pranešimas, kad Abchazijoje nužudytas vienas iš mafijos vadeivų Astamuras Gulija, pravarde Astikas Suchumskis, priskiriamas Liankarianskio grupuotei. 31 metų A. Gulija buvo užpultas gatvėje Suchumyje. Apie 21 valandą jis išėjo iš restorano „Basla“, o kai pasuko link automobilio stovėjimo aikštelės, prie jo privažiavo automobilis ir iš jo pasipylė šūviai. Kai kurie liudytojai teigia, kad automobilis „Mercedes“, iš kurio buvo šaudyta automatu, buvo lyg su lietuviškais, lyg su estiškais numeriais. Vėliau tas sidabrinės spalvos automobilis rastas sudegintas. Prokurorams įvykio vietoje nepavyko surasti nė vienos šovinio tūtelės, nes jos liko automobilio viduje.
Sužeistąjį dar nugabeno į ligoninę, tačiau nuo gautų žaizdų jis po dviejų valandų mirė. Suchumskis buvo tiesiog suvarpytas kulkų. Į jį pataikė devyni šūviai.
Nusikaltėlis „įteisinto vagies“ statusą gavo tik pernai gruodžio 10 dieną Dubajuje. Ten vyko maždaug šešių dešimčių „įteisintųjų vagių“, stojusių į priešpriešą su Rusijos kriminalinio pasaulio lyderiu Seniu Chasanu, sueiga. Per šį susitikimą buvo „karūnuota“ penkiolika naujų „įteisintų vagių“.
Tik faktai apie A. Usojaną
A. Usojanas buvo vienas iš pirmųjų Sovietų Sąjungoje reketininkų. Jo gimtojoje Gruzijoje dar 7-ajame dešimtmetyje atsirado pirmieji šešėliniai milijonieriai, kurie organizavo „firminių“ rūbų siuvimą. Iš Tbilisio džinsai, striukės, marškiniai pasklisdavo po visos sovietų šalies turgus. Taigi A. Usojanas visiems tiems nelegaliems verslininkams uždėjo duokles. Pats A. Usojanas mokėdavo milicininkams ir valdininkams, kad šie nematytų nei spekuliantų, nei pogrindinės produkcijos gamintojų.
Ir vėliau A. Usojanas nuolat palaikė ryšius su aukštais valdininkais, milicininkais, prokurorais. 1996 metų gegužę jį sulaikė Sankt Peterburgo miesto milicijos kažkurio skyriaus kriminalistai. Tuo metu jis važiavo „Volvo 850“ automobiliu su vyriausybiniais numeriais. Prie vairo sėdėjo Sankt Peterburgo miesto tarybos pirmininko padėjėjas Viktoras Novosiolovas, šalia A. Usojano – 4 kartus teistas Žoržas Avduševas. Kadangi pas A. Usojaną rado pistoletą, jis buvo sulaikytas. Tą pačią dieną darant kratą jo nuomojamame bute buvo rasta du kilogramai juvelyrinių dirbinių ir 380 000 dolerių. Vis dėlto Senis Chasanas iš areštinės buvo išleistas dar tą pačią parą.
Senis Chasanas bandė kovoti su „mandarinininkais“ ir „laurininkais“. Taip jis vadino „įteisintuosius vagis“ iš Gruzijos, kurie tą titulą nusipirkdavo, į „obščiaką“ (nusikaltėlių gaujos bendrą kasą) sumokėję nuo 100 000 iki 500 000 dolerių. Per „schodkes“ Senis Chasanas ne kartą ragino sugriežtinti svarbaus nusikaltėlių „titulo“ suteikimo taisykles. Nors iš tikrųjų ir pats A. Usojanas neatitiko „įteisintojo vagies“ statuso. Toks nusikaltėlis negali turėti šeimos, vaikų, daug turto – o Senis Chasanas visa tai turėjo.
Senis Chasanas turėjo savo „etatinį“ žudiką. Tai buvo Vladimiras Volkovas, pravarde Volčiara arba Volodia Šliopnaga. V. Volkovas vykdė visus Senio Chasano užsakymus ir žudė jo konkurentus. Policija turi duomenų, kad jis yra gyvas ir slapstosi Rytų Europoje. V. Volkovas turi Serbijos, Čekijos ir Lenkijos pasus – aišku, ne savo pavarde.
„Akistatos“ inf.
