Rusijoje taip pat pasigirsta perspėjimai apie „tikro karo“ galimybes, jeigu jai bus pateiktas ultimatumas ir jie bus priversti nutraukti ryšius su Basharo al Assado režimu, rašoma „The Times“. Tuo metu Vakaruose svarstomos galimybės sankcijų pagalba suardyti Kremliaus, Sirijos ir Irano aljansą.
Sankcijos Putino kariaunai
Vakarų politikai iš tiesų turi kelis V. Putino poveikio svertus, kuriais jį galima būtų pagąsdinti ar paskatinti. Realiausias jų, apie kurį šiuo metu kalba JAV ir Didžiosios Britanijos diplomatai, – asmeninės sankcijos rusų bei sirų generolams. Vakaruose vis garsiau kalbama ir apie tai, kad cheminių ginklų išpuolis Sirijoje įvyko ne be Rusijos žinios.
Tokiu atveju gali būti imtasi ir Vakarų sostinėse reziduojančių Rusijos žvalgybininkų karininkų, kurių kolegos padeda Sirijos kariuomenei pasiekti savų tikslų. Anot leidinio, šie „diplomatai“ ne tik gali būti išsiųsti iš šalies, tačiau gali būti pritaikytos ir finansiniai apribojimai jų sąskaitoms Vakaruose.
„The Times“ teigimu, Vakarų politikai galimai naudoja „botago ir meduolio“ principą. Be galimų sankcijų Vladimiro Putino kariaunai jam yra siūlomas sandoris atsisakyti B. al Assado protekcijos ir sutikti su naujos valdžios Sirijoje išrinkimu. Už tai jam gali būti pasiūlyta vieta „Didžiajame septynete“. Tačiau dabartinės sankcijos Rusijai išliktų galiojusios, kol nebus įvykdyti Minsko susitarimai dėl Ukrainos.
Būtent V. Putinas išgelbėjo Basharą al Assadą nuo Vakarų antskrydžių 2013-aisiais, pasisiūlę tarpininkauti dėl cheminio ginklo sunaikinimo. Tuomet už šį savo tarptautinės politikos veiksmą žurnalo „Time“ kasmetiniame reitinge jis buvo pripažintas metų žmogumi. Dar vėliau jis įsikišo tiesiogiai, pasiuntęs kariuomenę užimti Alepo, tuo pačiu pripažindamas, kad Sirijos vadovybė yra neįgali savarankiškai nugalėti opozicijos.
Kas dar liko Putino draugų rate?
Tarptautinės bendruomenės požiūris į Rusiją gerokai pasikeitė per šias kelias savaites. Dar prieš savaitę V. Putinas net ir Vašingtone buvo laikomas viena iš kertinių figūrų sprendžiant Sirijos krizę.
Dabar jis, kaip ir karo Ukrainoje 2014-2015 metai atveju, vėl tapo atsiskyrėliu, kurio visi vengia, o visi bandymai kalbėti apie naują JAV-Rusijos bendradarbiavimo epochą subyrėjo į šipulius.
Rusijos lyderis atsidūrė tokioje izoliacijoje, kad su juo į vienas gretas yra statoma Irano palaikoma teroristinė organizacija „Hezbollah“, ir pats Iranas, daugelį metų laikytas po tarptautinių sankcijų gniaužtais.
Šalies ekonomika nestiprėja, ji jau nukentėjo dėl kritusių naftos kainų ir Vakarų pritaikytų sankcijų, bei pačios Rusijos sugalvotų „kontrsankcijų“, įvestų po 2014-ųjų Krymo aneksijos. Bet kokios papildomos sankcijos jau galėtų smogti pačiai Rusijai, o ne tik režimą palaikantiems asmenims ir valstybinėms bendrovėms. Tai gali gerokai sugadinti Vladimiro Putino nuotaiką ruošiantis kitų metų prezidento rinkimams – liaudis gali pradėti klausytis šaldytuvo, o ne propagandos per televizorių.
Putinas ir Assadas – neišskiriami?
„Dabar jau pasaulis realiai rizikuoja įsivelti į plataus masto karą, į kurį gali būti įtraukti visi,“ – leidiniui „Bild“ pareiškė žurnalistė ir Artimųjų Rytų ekspertė Antonia Rados.
„Sirijoje egzistuoja du blokai: silpnas Assadas, kuris priklauso nuo rusų ir iraniečių. Kitoje pusėje – Vakarai su ypač nekoordinuotais interesais, Saudo Arabija, Izraelis, likusios nuosaikiosios ir radikaliosios grupuotės. Po amerikiečių smūgio šie du frontai dar labiau išryškėjo, – pasakojo A. Rados. – Tačiau Rusija niekada neišduos Assado. Sirija liko paskutine tvirtove šiame regione.“
Britų analitikas Patrickas Cockburnas įsitikinęs, kad V. Putinas vargu ar ryšis mesti Basharą Assadą, nepaisant „Didžiojo septyneto“ skatinimų. Juk ant šios kortos pastatyta ne tik Rusijos įtakos Artimuosiuose Rytuose ateitis, tačiau ir paties prezidento prestižas.
Be to, anot eksperto, kyla abejonių, ar V. Putinas sugebėtų „atstatydinti“ B. Assadą, net jeigu labai to užsimanytų.
B. Assadas vadovauja tai šio konflikto daliai, kuri yra įsitikinusi, kad pralaimėjus karą, jie bus išžudyti, arba išvaryti iš šalies – todėl jie tęs karą bet kokiu atveju.
Maža to, ekspertas perspėja, kad jeigu B. Assadas ir jo vadovaujamos pajėgos patirtų pralaimėjimą, tai iš to išloštų džihadistai: kovoje su vyriausybės pajėgomis dominuoja su „al Qaeda“ siejamo smogikų grupuotės.
Taip pat, Rusija nėra vienintelė B. Assado sąjungininkė. Juk prieš įsikišant Maskvai, pagrindinis šalininkas buvo Iranas.
Tikėtis galima bet ko, tačiau labiausiai tikėtinos simbolinės sankcijos
Rusijos ekonomistas, „Carnegie“ centro analitikas, Andrejus Movčanas BBC pasakojo, kad Rusijai taikomos sankcijos yra konstruojamos tokiu būdu, kad nepaliestų dviejų dalykų: europiečių ir amerikiečių bendrovių pelno, ir nesudarytų situacijos, kuri leistų ženkliai pabloginti Rusijos ekonominę situaciją: „Taip yra todėl, kad Vakaruose yra baiminamasi situacijos Rusijoje destabilizacijos ir iš to išplaukiančių pasekmių. Mažiausiai visko jie norėtų gauti Siriją numeris du, tik su 145 mln. žmonių, šalia Europos ir su branduoliniu ginklu.“
„Aš manyčiau, bet kuris sankcijų griežtinimas bus dekoratyvinis. Galimai, personalinės sankcijos kokiems penkiems žmonėms įves. Rimtų sankcijų aš nesitikiu. Tačiau tai yra subjektyvu, įskaitant tai, kad JAV ir Didžiosios Britanijos valdžioje jau nebe tie žmonės, kurie įvedė pirmąsias sankcijas. Negalima atmesti bet kokio įvykio tikimybės. Iš esmės, kai kalbame bendrąja prasme „Europos Sąjunga“, tai mes turime omenyje daug įvairių šalių, o Didžioji Britanija ir išvis atsidūrė išeinančios narės padėtyje. Todėl teigti, kad Didžioji Britanija sugebės įtikinti įvesti rusiškos naftos ar dujų draudimą, man atrodo neįtikėtina,“ – teigia leidiniui ekonomistas.
Nesugebėjo susitarti
Šiuos žodžius patvirtina informacija iš G7 susitikimo Italijoje. „Didžiojo septyneto“ šalių užsienio reikalų ministrai susitikimo metu nesugebėjo susitarti dėl galimo sankcijų Rusijai ir Sirijai išplėtimo, praneša „Reuters“.
Anot leidinio, politikai sutarė palaukti tyrimo iš cheminį išpuolį patyrusio Sirijos miesto rezultatų, ir tik tuomet spręsti dėl sankcijų Rusijai ir Sirijai klausimą.
Rytoj į Maskvą vizito atvykstančiam JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui, derybose su Kremliumi teks remtis tikriausiai tik Didžiosios Britanijos besąlygišku palaikymu dėl sankcijų įvedimo.
Tuo labiau, kad JAV Kongresui svarstyti jau anksčiau yra pateiktas naujas vienašalių sankcijų paketas, kuris numato priemones, stipriai paveiksiančias Rusijos ekonomiką.
