Tulos srities (Rusija) milicija sugavo samdomą žudiką iš Baltarusijos, kuris keletą metų slėpėsi Rusijoje. Tai jau antras samdomas žudikas iš Baltarusijos, šiemet sulaikytas Tuloje.
Prisidengė svetimu vardu
Baltarusijos nusikalstamos grupuotės narys, samdomas žudikas, pravarde Šeškas, „sudegė“ dėl padirbto paso. Bėglys buvo sulaikytas Tulos srityje, Aleksinsko rajone, vienoje iš sanatorijų, kur slapstėsi nuo pareigūnų.
Tikrinant dokumentus paaiškėjo, kad baltarusio pasas – padirbtas. Bėglys turėjo svetimą rusišką pasą su jame įklijuota savo nuotrauka. Gerokai paplušėję milicijos pareigūnai nustatė, jog tariamas maskvietis – užsienietis ir kad jis jau 5 metai ieškomas. Už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus Baltarusijoje Šeškui paskelbta tarptautinė paieška.
Šiuo metu Šeškas laikomas Tulos tardymo izoliatoriaus vienutėje. Pareigūnai tvirtina, jog apgyvendinti bendroje patalpoje su kitais – pavojinga, kadangi Šeškas agresyvus ir neprognozuojamo charakterio. Kol kas rusai neskelbia jo pavardės, tačiau ruošia dokumentus, kad perduotų jį Baltarusijai. Kiek šis procesas užtruks, neaišku. Paprastai dokumentai tvarkomi 6-8 mėnesius.
Morozo gauja
Samdomas žudikas priklausė apie 1990 metus Gomelio srityje suburtai Morozo nusikalstamai grupuotei. Gauja Baltarusijoje siautėjo ilgus metus. 2006 metų gruodžio 1-ąją Baltarusijos Aukščiausiasis teismas tris aktyviausius gaujos narius – Sergejų Morozovą, Valerijų Gorbatovą ir Igorį Dančenką – nuteisė mirties bausme. Visi trys buvo sušaudyti.
S. Morozovas buvo pripažintas kaltu organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir vadovavęs jam, įvykdęs daugybę plėšimų, neteisėtai laikęs gausybę ginklų, šaudmenų, sprogmenų. Taip pat buvo pripažintas kaltu reketavęs, prievartavęs turtą, padirbinėjęs dokumentus, sukčiavęs, nužudęs du ir daugiau žmonių.
Subendrinus visas bausmes už padarytus nusikaltimus, vadeiva buvo nuteistas 103 su puse metų nelaisvės, o taip pat ir mirties bausme – sušaudant.
V. Gorbatovas ir I. Dančenka už panašius jiems inkriminuotus nusikaltimus taip pat buvo sušaudyti, konfiskuotas jų turtas.
Dar apie 40 banditų buvo nuteista įvairiomis nuo 2 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Aleksandrui Krasnovskiui buvo paskirta švelniausia bausmė – už nelegalų šaunamojo ginklo panaudojimą – 2 metai nelaisvės. Dar 2 gaujos nariamas, nuteistiems griežtesnėmis bausmėmis, papildomai buvo paskirtas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo.
5 nuteistieji pasirodė beesantys milicijos darbuotojai. Gaujos veikloje dalyvavo net milicijos pulkininkas. Visi jie neteko ir antpečių, ir laisvės. Be to, privalės atlyginti moralinę ir materialinę žalą, kurią patyrė nukentėjusieji.
Keletas banditų, tame tarpe ir Šeškas, nuo teisingumo pasislėpė. Samdomas žudikas kaltinamas Baltarusijoje nužudęs mažiausiai 3 žmones.
Morozą sušaudė paslapčiomis
Morozo gaujos nariams paskelbti mirties nuosprendžiai buvo įvykdyti 2007 pabaigoje – 2008 pradžioje. Tačiau tikslių nuosprendžio įvykdymo datų niekas nežino, nes pareigūnai tokias bausmes vykdo slaptai.
Paprastai, kad žmogus jau miręs, artimieji sužino iš Civilinės metrikacijos skyriaus atsiųsto pranešimo. Igorio Dančenkos našlė tokį pranešimą gavo 2008 metų sausio pabaigoje, nors, ko gero, jos vyras buvo sušaudytas maždaug 2 savaitėmis anksčiau.
O S. Morozovo našlė apie vyro mirtį sužinojo atsitiktinai. Moteris kalėjimo vadovybei pateikė prašymą, kad leistų aplankyti vyrą. Tačiau jai buvo liepta kreiptis į teismą. Aukščiausiame teisme ji sužinojo, kad vyrui mirties bausmė jau įvykdyta.
Pagal Baltarusijos įstatymus nei nuteistiesiems, nei jų artimiesiems nesakoma, kada bus vykdoma mirties bausmė. Giminaičiams neatiduodamas nei kūnas, nei asmeniniai nuteistojo daiktai. Nesakoma ir kur jis palaidotas. Pareigūnai tvirtina, jog nuteistasis, kuriam įvykdyta mirties bausmė, paprastai laidojamas kapinėse, tačiau kauburėlis nesupilamas – laidojimo vieta sulyginama, kad neliktų nė žymės. Todėl kartais valstybės nužudytų žmonių giminaičiai bando patys save apgauti.
Štai vieno mirties bausme nuteistojo motina į karstą sudėjo sūnaus daiktus, juos palaidojo ir pastatė paminklą. Kaip ji pati sako, kad turėtų kur ateiti pasimelsti. O kur palaidotas sūnaus kūnas, ji nežino.
Artimieji neturi kentėti
Baltarusijoje egzituojanti mirties bausme nuteistųjų laidojimo praktika sukėlė nemažą skandalą. Jungtinių tautų žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą dviejuose bylose: „Bondarenka prieš Baltarusiją“ ir „Liaškievičius prieš Baltarusiją“.
„Šių vyrų motinoms pavėluotai pranešė apie jų mirtį, negražino asmeninių jų daiktų, – pasakoja Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Valentinas Stefanovičius. – Tokie valdžios veiksmai pripažinti bausme nuteistojo artimiesiems, įvardinti kaip „nežmoniškas elgesys“ ir prilyginti kankinimams. Niekas neprivalo kentėti už savo artimųjų nuodėmes.“
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty Internacional“ duomenimis, nepriklausomoje Baltarusijoje įvykdyta maždaug 400 mirties bausmių. Tikras skaičius laikomas valstybine paslaptimi. Neaiškus ne tik nuteistųjų myriop skaičius, bet ir nežinoma, kam suteikta malonė. „Ir dar vienas skaudus aspektas, kuris nutylimas – teismų klaidos“, – sako žmogaus teisių gynėjai.
Priminsime, jog 1980-aisiais daug triukšmo sukėlė maniako Michasievičiaus byla. Kol jį sugavo, nekaltai – už Michasievičiaus darbelius – buvo nuteista 12 žmonių, o vienas net sušaudytas.
Baltarusijoje, kaip ir Lietuvoje iki 1994-ųjų mirties bausmė vykdoma taip: nuteistajam užrišamos akys, jis parklupdomas ir nušaunamas į nugarą. 1994 metais baltarusiai priėmė įstatymo pataisą: moterys neteisiamos mirties bausme.
Tik faktai:
Mirties bausmę Baltarusija buvo atšaukusi jau 3 kartus: 1917, 1920 ir 1947 metais. Tačiau ši bausmė buvo gražinta „kovai su ypatingai žiauriais nusikaltimais“.
1996 metais Baltarusijoje buvo surengtas visuotinis referendumas. Šalies piliečiai pasisakė už mirties bausmę. Specialistai tvirtina, jog žmonės neturėjo alternatyvos: pagal tuo metu veikiantį Baltarusijos Baudžiamąjį kodeksą, maksimali bausmė – buvo 15 metų nelaisvės, o laisvės atėmimo iki gyvos galvos įstatymais nebuvo numatyta.
2004 metais Baltarusijos Konstitucinis teismas pareiškė, kad mirties bausmė prieštarauja Pagrindiniam įstatymui ir gali būti atšaukta Prezidento arba Parlamento sprendimu. Tačiau iki šiol tai nėra padaryta.