Gegužės 7 dieną Prahoje (Čekija) vyksiančiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) paskelbs apie Rytų partnerystės susitarimo pradžią ir pasirašys pirminius susitarimus su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis.
Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse.
Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione. Kas ypatingai tapo aktualu po paskutinio Rusijos – Gruzijos karinio konflikto.
Ir Rusija tai pajuto. Šios šalies užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas ne taip seniai kaltino ES "įtakos sferos" rytų kryptimi plėtimu.
Į ką Čekijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas atsakė, kad S.Lavrovas kalba "nesąmones".
"Jis pats žino, jog tai nesąmonės", - sakė K.Schwarzenbergas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge.
Atrodo, kad ES kažkiek pavyko įtikinti Rusiją, kad šis susitarimas nėra naujos įtakos sferos dalybos pradžia, nes po susitikimo su Briuselio atstovais S. Lavrovas kalbėjo diplomatiškiau.
"Mes labai norėtume tikėti tuo, kas sakoma,“ - sakė S.Lavrovas žurnalistams. „Nors turiu pasakyti, kad kai kurie komentarai apie šią iniciatyvą mus verčia nerimauti".
„Mes išklausėme Briuselio pareiškimų, jog visai nesiekiama plėsti įtakos sferos ir kad šis procesas nesąs nukreiptas prieš Rusiją. Mes labai norėtume tuo tikėti", - pridūrė S.Lavrovas.
Negalima neigti, kad šiuo susitarimu ES plečia savo įtakos sferą į Rytus. Be abejo taip yra. Šiuo atveju, čia yra dviejų didžiųjų žaidėjų (ES ir Rusijos) interesų susikirtimo vieta.
Rusija dažnai teigė ir bandė įrodyti, kad post-sovietinės respublikos įeiną į jos įtakos sferą. Tą ji bando įrodyti kurdama įvairias sąjungas (Nepriklausomų valstybių sandrauga), kišdamasi į kitų šalių vidaus reikalus (palaikydama separatistinius judėjimus Moldovoje, Gruzijoje) arba panaudodama energetinį šantažą (dujų konfliktas Ukrainoje).
Tačiau po paskutinio karinio konflikto Gruzijoje ir energetinio ginčo Ukrainoje ES ima suprasti, kad be savo aktyvaus vaidmens šiame regione ji negalės užtikrinti nei stabilaus energetinių resursų tiekimo, nei savo pasienyje turėti stabilias ir ekonomiškai besivystančias šalis.
Kuo naudinga Rytų partnerystė?
Kodėl ES siekia įgyvendinti šį susitarimą? Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių šalių ekonomiškai nestabilios, kai kurios valdomos diktatorių.
Vargu ar kuri nors iš jų per ateinantį dešimtmetį taps ir ES narėmis.
Ukraina ir Gruzija kol kas vienintelės valstybės, kurios pačios siekia glaudesnių santykių su ES ir tikisi ateityje tapti pilnateisėmis narėmis. Nors Ukrainoje nemaža dalimi tai priklauso nuo politinės situacijos.
Baltarusijoje siekiama sušvelninti autoritarinį režimą, o Azerbaidžanas ES būtinas, kaip alternatyvi nuo Rusijos energijos resursų tiekimo šalis.
Rytų partnerystė be Lukašenkos dalyvavimo
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Moldovos vadovas Vladimiras Voroninas veikiausiai nedalyvaus Prahoje rengiamame viršūnių susitikime.
ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana mano, kad per gegužės 7 dieną Prahoje vyksiančias derybas Moldovai atstovaus vyriausybės vadovė Zinaida Greceani, o Minskas gali priimti sprendimą tik paskutinę minutę.
Neoficialiai kalbama, kad A. Lukašenka specialiai buvo paragintas nevažiuoti į Prahą, nes ne visos valstybės narės palankiai vertina šios šalies dalyvavimą busimame susitarime.
O Europos Parlamentas paragino jos nekviesti tol, kol Baltarusija nepradės paisyti žmogaus teisių.
