vladimiras voroninas

Žymaus modelio Naomi Campbell ir jos širdies draugo rusų milijardieriaus Vladislavo Doronino santykiai pagaliau bus įteisinti oficialiai. Pranešama, jog pora gruodžio mėnesį planuoja tuoktuves Egipte, rašo news.ru. Vestuvės vyks dvi dienas – gruodžio 7 ir 8. Pora planuoja susituokti senovinėje Egipto šventykloje, pastatytoje saulės dievui Amonui XIV a. prieš mūsų erą. Į iškilmes pakviesta keli šimtai svečių, tarp kurių – žymūs aktoriai, muzikantai bei modeliai.

Moldovos parlamentas penktadienį patvirtino naują provakarietišką šalies vyriausybę, kuri sieks suartėjimo su Europos Sąjunga. Patvirtinus naują vyriausybę, buvo pagaliau užbaigta jau kelis mėnesius šalyje tebesitęsusi politinė krizė. Naujasis premjeras Vladas Filatas teigia, kad sieks darybų su Rusija ir kitomis jėgomis atnaujinimo, kad iš separatistinio Padnestrės regiono būtų išvesti rusų kariai.

Moldovoje trečiadienį prasidėjo neeiliniai parlamento rinkimai. Balsavimas vyksta 1 954 rinkiminėse apylinkėse. Kadangi rinkimai pirmą kartą rengiami ne savaitgalį, tai trečiadienis visoje Moldovoje paskelbtas nedarbo diena. Pirmalaikių parlamento rinkimų prireikė po to, kai balandžio 5 dieną išrinktas parlamentas taip ir nesugebėjo susitarti dėl prezidento kandidatūros.

Kadenciją Moldovoje baigiantis ambasadorius Vytautas Žalys už ypatingą indėlį plėtojant ir stiprinant draugiškus Lietuvos ir Moldovos santykius apdovanotas "Garbės ordinu". Apdovanojimą įteikė laikinai einantis Moldovos prezidento pareigas Vladimiras Voroninas. Susitikime prezidentas V. Voroninas pabrėžė, kad Lietuvą ir Moldovą šiandien sieja labai geri ir draugiški santykiai ir pažymėjo ambasadoriaus V. Žalio indėlį į dvišalių santykių stiprinimą.

Moldovos parlamentas ketvirtadienį atidėjo antrąjį balsavimą dėl naujo šalies prezidento išrinkimo. Šis žingsnis veikiausiai atspindi valdančiųjų Komunistų norą įgyti daugiau laiko reikalingai paramai sukaupti. Oficialiai Komunistų partija aiškina, kad balsavimas atidėtas siekiant išvengti „kontraversiškų debatų“ religinės šventės metu. Kaip tik ketvirtadienį ortodoksai švenčia Kristau žengimo į dangų iškilmes.

Realių pokyčių Europos Sąjungos (ES) santykiuose su Rytų partnerėmis, kol nebus pripažinta krizės baigtis, tikėtis sunku, naujienų agentūrai ELTA teigė Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Jonavičius. Gegužės septintąją, ketvirtadienį, Čekijos sostinėje Prahoje vyksiančiame viršūnių susitikime ES ketina oficialiai paskelbti pradėtą Rytų partnerystės programą.

Baltarusijos ir Moldovos lyderiai nedalyvaus ketvirtadienį Prahoje prasidėsiančiame Europos Sąjungos inicijuojamos Rytų partnerystės programos susitikime, antradienį skelbia Čekijos žiniasklaida. Teigiama, kad tiek ilgai dėl žmogaus teisių pažeidimų kritikuotas Aleksandras Lukašenka, tiek ir pastaruoju metu su parlamento rinkimų rezultatų klastojimu kaltintas ir smurtu prasiveržusių protestų sulaukęs Vladimiras Voroninas siųs į Čekiją savo vyriausybių vicepremjerus.

Gegužės 7 dieną Prahoje (Čekija) vyksiančiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) paskelbs apie Rytų partnerystės susitarimo pradžią ir pasirašys pirminius susitarimus su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione.

Ne taip seniai postsovietinėje erdvėje ir vėl galima buvo stebėti spalvotųjų revoliucijų šešėlius. Neramumai Kišiniove ir masiniai opozicijos protestai Tbilisyje verčia ir vėl susimąstyti apie pilietinio aktyvumo ir gatvių protestų aspektus. Žinoma, kiekvieną iš paminėtų atvejų reikėtų apžvelgti atskirai. Sudėtingesnė situacija buvo Moldovos sostinėje, todėl nuo jos ir vertėtų pradėti. Galima priminti, jog Kišiniove žmonės išėjo į gatves nepatenkinti rinkimų į Parlamentą rezultatais.

Po rinkimų Moldovoje kilusi krizė yra išbandymas Europos Sąjungai (ES) - kiek Bendrija pajėgi palaikyti stabilumą ir klestėjimą šalyse, esančiose tarp rytinių ES sienų ir Rusijos? ES narės Rumunijos prezidentas pasiūlė milijonui moldavų skubiai suteikti pilietybę. Jis pareiškė, kad Bukareštas negali nieko nedaryti, kai ties rytine šalies siena leidžiasi geležinė uždanga.

Pastarųjų dienų įvykiai Moldovos sostinėje Kišiniove reiškia naujo revoliucinio judėjimo pradžią, „Laisvosios Europos radijui“ teigė Merilendo universiteto profesorius Vladimiras Tismaneanu. Jo teigimu, revoliucija yra vienintele veiksmo priemonė prieš politines sistemas, kurios yra nefunkcionuojančios, tačiau atsisako tai pripažinti. Moldovos režimas yra būtent toks. V. Tismaneanu pastebi, kad Moldovą daugelį metų valdo nereformuota leninistinio pobūdžio Komunistų partija.

„Jos comuniştii!“ („Šalin komunistus!“) – ši frazė labai primena 1989 m. Rumunijos revoliuciją, kuri baigėsi diktatoriaus N. Čiaušesku (Ceauşescu) nuvertimu ir egzekucija. Dabartinius protestus Moldovoje lydi tie patys šūkiai ir, rodos, panašus tikslas: nuversti komunistus, atėjusius į valdžią prieš aštuonerius metus ir – demonstrantų nuomone – falsifikavusius rinkimų rezultatus bei netekusius demokratinio mandato. Demonstrantams komunistai įkyrėjo, demonstrantai nori Europos.

Moldovos Konstitucinis teismas liepė perskaičiuoti balsus, kaip to paprašė prezidentas komunistas Vladimiras Voroninas, kurio partijos pergalė per balandžio 5 dieną vykusius parlamento rinkimus sukėlė tūžmingas protesto akcijas Kišiniove. V.Voroninas paprašė teismą perskaičiuoti balsus, tikėdamasis taip stabilizuoti padėtį buvusioje sovietinėje respublikoje po to, kai valdžios oponentai buvo užėmę ir nusiaubė vyriausybės pastatus po rinkimų.

Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas kreipėsi į Moldovos Konstitucinį teismą, prašydamas priimti sprendimą perskaičiuoti visus balandžio 5 dienos rinkimų balsus.

Moldovos opozicijos lyderis pareiškė, kad smurtą balandžio 7 dieną sostinėje Kišiniove išprovokavo prezidentas Vladimiras Voroninas ir jo vyriausybė. „Mūsų Moldovos“ partijos lyderis Serafimas Urecheanas pareiškė, kad prezidentas ir jo vyriausybė suorganizavo smurtą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo pažeidimų, padarytų per balandžio 5 dieną vykusius parlamento rinkimus. Oficialūs rezultatai rodo, kad Komunistų partija gavo beveik 50 proc. visų balsų.

Moldovos užsienio reikalų ir europinės integracijos ministerija trečiadienį iškvietė Rumunijos ambasadorių šioje šalyje Filipą Teodorescu (Filipą Teodoreskų) ir nurodė jam išvykti iš šalies per 24 valandas. Ministerijos pranešime pažymima, kad dėl veiksmų, nesuderinamų su diplomatine veikla, Rumunijos diplomatinės misijos vadovui F.Teodorescu bei jo patarėjui Joannui Gaborianui (Joanas Gaborianas) taikomas persona non grata režimas; jiedu turės palikti šalį per vieną parą.

Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas trečiadienį dėl sostinėje Kišiniove kilusių riaušių apkaltino Rumuniją. Iš Moldovos jau išsiųsta Rumunijos ambasadorė, o šios šalies piliečiams sugriežtintas vizų išdavimas. Protestai Moldovoje kilo po to, kai Komunistų partija laimėjo šalyje vykusius parlamento rinkimus. Tūkstančiai protestuotojų buvo užėmę parlamento bei prezidentūros rūmus. Dalis aktyvistų skandavo šūkius, raginančius siekti Moldovos ir Rumunijos susijungimo.

Pagrindinių Moldovos valdžios institucijų pastatus Kišiniovo centre, tarp jų parlamento ir prezidento administracijos pastatus, kuriuos antradienį buvo užėmę protesto akcijų dalyviai, vėl kontroliuoja policija. Ypatingosios paskirties policijos batalionų kovotojai užėmė pozicijas valstybės valdžios pastatų Kišiniove viduje ir išorėje, pranešė "Interfax" korespondentas.

Moldovos riaušių policija trečiadienį ryte užėmė parlamento pastatą, į kurį anksčiau buvo įsiveržusios minios protestuotojų, taip pat suėmė dešimtis ten likusių demonstrantų. Policija taip pat išvaikė nedaugelį demonstrantų, kurie liko aikštėje prie vyriausybės pastato po to, kai dauguma prieš komunistų pergalę parlamento rinkimuose protestavusių žmonių išsiskirstė. Taikūs protestai peraugo į smurtą antradienį, kai protestuotojai įsilaužė į parlamento ir prezidentūros pastatus.

Moldovoje sekmadienį vykusius parlamento rinkimus absoliučia persvara laimėjo proeuropietiški komunistai, užsitikrinę 49,92 proc. balsų, pirmadienį pranešė pareigūnai. Antroje vietoje po valdančios Moldovos komunistų partijos (PCM), kuriai vadovauja prezidentas Vladimiras Voroninas, yra Liberalų partija laimėjusi 12,9 proc. balsų, o treti liko liberalai demokratai (LPDM) su 12,24 proc. balsų. 6 proc. slenkstį dar įveikė susivienijimas "Mūsų Moldova", kuris laimėjo 9,93 proc. paramą.

Moldovoje sekmadienį prasidėjo parlamento rinkimai, kuriuos, kaip prognozuojama, laimės valdantieji komunistai. 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku duris atvėrė 1978 rinkimų apylinkės, tarp jų 33 - už šalies ribų, ir 10 papildomų apylinkių, įsteigtų dešiniajame Dniestro krante nepripažintos Padniestrės piliečiams. Tačiau pačios šios nepripažintos respublikos valdžia neleido organizuoti balsavimo savo teritorijoje. Balsavimas, kuriame gali dalyvauti maždaug 2,4 mln. žmonių, vyks iki 21 val.

Maskvoje iškilmingai vainikuotas naujasis visos Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas. Ceremonija buvo nepaprastai iškilminga ir išsiskyrė puikiu reginiu. Istorinė Maskvos ir visos Rusios patriarcho intronizacija - iškilminga metropolito Kirilo pasodinimo į sostą ceremonija - buvo pirmas toks įvykis šiame amžiuje ir pirmą kartą vykęs Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje.

2008 m. rugpjūčio 26 d. Rusijai pripažinus Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, Europos politiniame žemėlapyje liko dar viena teritorija, nesulaukusi nė vienos valstybės (be Pietų Osetijos, Abchazijos ir Kalnų Karabacho) pripažinimo. Turime galvoje Padnestrę, arba Padnestrės Moldovos Respubliką (PMR), su sostine Tiraspoliu.

Moldovos policija rado du paveikslus, kurie, jos duomenimis, buvo pavogti iš Ermitažo, ir pasirengusi atiduoti juos Rusijai, pranešė Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas savo kolegai - Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Muziejaus vadovai nustebo, nes apie tai, jog paveikslai dingę, nieko nežinojo, praneša žiniasklaida. D.Medvedevas ir V.Voroninas penktadienį dalyvauja NVS valstybių vadovų susitikime.

Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas pareiškė, kad labai svarbus vaidmuo sureguliuojant Padniestrės konfliktą tenka Rusijai. „Tik Rusijos Federacijos dėka pavyko surengti susitikimą su Padniestrės lyderiu Igoriu Smirnovu, kuris įvyko penktadienį“, - pareiškė V.Voroninas, šeštadienį kalbėdamas per Moldovos nacionalinę televiziją.

Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas penktadienį susitiko su Padniestrės vadovu Igoriu Smirnovu ir susitarė „išspręsti visas problemas“, susikaupusias tarp Kišiniovo ir Tiraspolio per septynerių metų pertrauką dviejų lyderių santykiuose, praneša Moldovos prezidento spaudos tarnyba.

Moldovos užsienio reikalų ministras Andrejus Stratanas. Jungtinėms Tautoms pranešė, jog Rusijos taikdariai nepripažintoje Padniestrės Respublikoje turėtų būti pakeisti tarptautine civilinių tarnautojų misija, skelbia "Kommersant". Anot ministro, Rusijos kariai Moldovoje yra prieš pastarosios valią, o tai neleidžia sustiprinti saugumo regione. "Neišspręstame Padniestrės-Moldovos konflikte jaučiami kai kurių užsienio jėgų nusikalstami politiniai interesai", - teigė A. Stratanas.

Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas suabejojo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ateitimi, kai "didysis ketvirtas" - Rusija, Ukraina, Kazachstanas ir Baltarusija - pasirašė dokumentą sukurti Bendrą ekonominę erdvę ir pareiškė, kad Moldova ryžtingiau eis Europos Sąjungos (ES) link. "Ypatingo optimizmo tai, kas įvyko, nekelia. Visada sakiau, kad Moldova nebus NVS duobkase, bet po to, kas įvyko Jaltoje, NVS perspektyva atrodo akivaizdi.

Didžiosios buvusios Sovietų Sąjungos valstybių dalies lyderiai palaiko pasiūlymą sukurti laisvosios prekybos zoną, kuri būtų panaši į Europos Sąjungą ar Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos asociaciją (NAFTA). Kaip skelbia naujienų agentūra "Interfax", susitarimas dėl laisvosios prekybos zonos formavimo bus pasirašytas rugsėjį Ukrainos Juodosios jūros Jaltos kurorte įvyksiančiame oficialiame viršūnių susitikime.