Realių pokyčių Europos Sąjungos (ES) santykiuose su Rytų partnerėmis, kol nebus pripažinta krizės baigtis, tikėtis sunku, naujienų agentūrai ELTA teigė Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Jonavičius.
Gegužės septintąją, ketvirtadienį, Čekijos sostinėje Prahoje vyksiančiame viršūnių susitikime ES ketina oficialiai paskelbti pradėtą Rytų partnerystės programą. Ja siekiama sustiprinti ryšius su šešiomis valstybėmis - Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Kaip teigė politologas L. Jonavičius, viršūnių susitikime Prahoje bus įformintas jau prasidėjęs procesas, o ne pasiektas koks nors lūžinis taškas. „Tai yra simbolinis susitikimas, kuriame valstybių lyderiai susirinks vienoje vietoje, paspaus vieni kitiems rankas, kartu nusifotografuos, aptars tam tikrus konkrečius dalykus. Teoriškai įmanomos staigmenos, bet kol kas panašu, kad visos šešios Rytų valstybės dalyvaus ir bus pakviestos įsijungti į programą“, - sakė politikos mokslų ekspertas.
Susitikime pareiškė nedalyvausią Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Moldovos vadovas Vladimiras Voroninas. Baltarusijos delegacijai vadovaus vicepremjeras Vladimiras Semaška, o nuo neramumų nukentėjusiai Moldovai atstovaus užsienio reikalų ministras Andrejus Straranas.
“Buvo diskusijų, kaip turėtų elgtis valstybių vadovai, jeigu A. Lukašenka arba V. Voroninas atvažiuotų. Jie aiškiai jaučia Rusijos spaudimą, ir patys dar nėra apsisprendę, kas jiems yra naudingiau asmeniškai. Kalbėti apie valstybės interesą tiek A. Lukašenkos, tiek V. Voronino atveju turbūt sunku, tai yra visų pirma jų pačių išlikimo reikalas“, - sakė L. Jonavičius.
Pasak politologo, oficialiai įtvirtinus Rytų partnerystės programą staigių pokyčių šalių santykiuose su Rusija neturėtų būti. „Tai, kad tokia partnerystės politika oficialiai bus pradėta įgyvendinti, nebus iškelta šitame susitikime, tai žinoma jau seniai, todėl kardinalių pokyčių santykiuose su Rusija nebus. Reikia laukti, kaip elgsis Rusija, ką ji toliau darys“, - teigė L. Jonavičius.
Jis paaiškino, jog Rytų partnerystė yra šiek tiek modifikuotas, sustiprintas ir kažkiek pagilintas kaimynystės politikos atspindys. „Programoje numatytos konkrečios ekonominės, socialinės integracijos (perspektyvos. - ELTA). To ir gali tikėtis naujos valstybės. Tačiau jos negali tikėtis, kad ši partnerystė taps greitesnės oficialios institucinės narystės ES garantu. Šios programos pagrindinis principas išlieka partnerystė, kaimynystė, bet ne narystė“, - pažymėjo L. Jonavičius.
Pasak politologo, apčiuopiamą naudą partnerėms teikia didėjantis finansavimas, kas padeda plėtoti programas, projektus. Tuo tarpu ES ši partnerystė padės priimti bendrus sprendimus vienu balsu, teigia ekspertas.
“Yra aiški programa, numatytos konkrečios programos, ir derėtis su valstybėmis kaip partnerėmis yra lengviau, bet pagrindinis raktas į kokybišką šuolį - šalyse partnerėse. Jei jos nesugebės atitikti lūkesčių, kuriuos su šiuo bendradarbiavimu sieja ES, partnerystė niekur nejudės. Yra pavojus, kad ji gali likti tik formalumu, bet paskatų ir motyvų ją greitinti ir perkelti į naują kokybinį lygmenį atsiranda abiem pusėms. Tai teikia vilčių“, - sakė L. Jonavičius.
Pasak politologo, kaip greitai galimi realūs pokyčiai, priklauso nuo vidinės padėties šalyse ir krizės baigties. „Krizė stabdys politikos įgyvendinimą. Kol ji nesibaigs ir nebus pripažinta, kad ji baigėsi, kardinalių pokyčių tikėtis sunku. Vizų klausimas gali pajudėti greičiau nei judėjo iki šiol, bet kiek greičiau, negaliu pasakyti ir nemanau, kad kas nors galėtų“, - teigė L. Jonavičius.
Į Rytų partnerystę žvelgiama kaip į ilgalaikio politinio solidarumo ženklą. Pagal ją ketinama teikti papildomą paramą šalių partnerių demokratinėms ir į rinkos ekonomiką orientuotoms reformoms. Rytų partnerystė bus plėtojama kartu su ES strategine partneryste su Rusija.
Rytų partnerystė bus grindžiama abipusiais įsipareigojimais laikytis teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, pagarbos mažumoms ir jų apsaugos, taip pat rinkos ekonomikos ir tvarios plėtros principų. Partnerystė remsis bendra atsakomybe, abiem pusėms pasiskirstant atsakomybės sritimis. Tik pasitelkdamos tvirtą politinę valią abi Rytų partnerystės pusės galės įgyvendinti užsibrėžtą politinės asociacijos ir ekonominės integracijos tikslą, pažymima Europos Bendrijų Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rytų partnerystės.
Darbas siekiant šių tikslų turėtų vykti pagal dvišalę ir daugiašalę strategijas. Dvišalėje strategijoje, be kita ko, minimos derybos dėl laisvosios prekybos erdvių, palaipsnis vizų režimo liberalizavimas saugioje aplinkoje, glaudesnis bendradarbiavimas siekiant padidinti šalių partnerių ir ES energetinį saugumą ir ekonominės bei socialinės politikos rėmimas skirtumams pačiose šalyse partnerėse ir tarp jų sumažinti. Pagal daugiašalę strategiją ketinama parengti naują sistemą bendroms problemoms spręsti.
Politinius partnerystės užmojus ketinama pagrįsti finansiniais ištekliais. Pagal šį komunikatą 2008 metais šalims partnerėms pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) buvo skirta apie 450 mln. eurų. Komisija ketina siūlyti šią sumą pamažu didinti, kad 2013 metais ji siektų apie 785 mln. eurų.
Tam reikės papildyti dabartinį EKPP paketą, prie 2010-2013 metais jau numatytų išteklių pridedant 350 mln. eurų. Be to, atsižvelgiant į biudžeto peržiūrą, žadama apsvarstyti galimybę dar labiau padidinti paramos lygį.
