Rusijos Federacijos teritorinių vienetų ir regionų verslo elito vadovybė tradiciškai naudojosi savo privačios apsaugos, asmens sargybinių, vietos policijos, Federalinio saugumo tarnybos ar VRM vidaus kariuomenės paslaugomis. Tačiau, jeigu įstatymas bus priimtas, jis suteiks asmeninei V. Putino armija – jo tiesiogiai vadovaujamai kariuomenės struktūrai – priemonę „suteikti apsaugą lyderiams ir bendrovėms“, tuo pačiu ir galimybę juos sekti bei staigiai sulaikyti, jeigu bus suabejota lojalumu. Ir, lyg to būtų maža, už tokią sargybą regionams reikės mokėti iš savo pačių biudžetų.
Neseni politiniai ir politiniai sukrėtimai privertė V. Putiną suabejoti savo regionų vadovų, verslo elito ir saugumo tarnybų lojalumu. Dėl didelių mokestinių reikalavimų federalinė valdžia daugelį subjektų paskandino skolose, o keli regionai atsidūrė ant bankroto ribos. Skolų problema privertė daugelio Rusijos Federacijos subjektų lyderių atsisakyti vykdyti biudžeto kodeksą. Atsakydamas Kremlius atsikratė visos eilės gubernatorių dėl mokesčių neišmokėjimo, blogų ekonominių rodiklių ir nuolaidžiavimo opozicijos protestams. Be problemų su regionine vadovybe, ekonomikos stagnacija privedė prie šimtų probleminių regioninių bankų uždarymo ar nacionalizacijos.
Plečia Rosgvardijos įtaką
Kremliaus pageidavimas priversti Nacionalinę gvardiją sekti regionų vadovybę liudija tai, kad V. Putinas nejaučia pasitikėjimo ir kitomis saugumo tarnybomis. V. Putinas įkūrė Rosgvardiją 2016-aisiais kaip atsvarą įtakingoms šalyje saugumo tarnyboms, įskaitant Federalinę saugumo tarnybą, paskirdamas naujosios tarnybos vadovu savo buvusį asmens sargybinį Viktorą Zolotovą, ištikimą savo pagalbininką.
Rosgvardijos pajėgas, kurias sudaro 400 tūkst. žmonių, sudaro Kremliaus šalininkų, perkeltų iš VRM dalinių, spec. policijos pajėgų ir kitų institucijų, pagrindas. Neseniai Nacionalinė gvardija pabandė dar padidinti savo įtaką, pasiūlius naudotis jos nuosavomis kibernetinėmis pajėgomis Sutarties dėl kolektyvinės saugos organizacijos (karinis aljansas, kurį sudaro Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas) vykstančių pratybų metu.
Tokie bandymai stiprinti įtaką – dar vienas V. Putino augančio nepasitikėjimo Rusijos spec. tarnybomis, kurios gali potencialiai tapti jo režimo priešininkėmis ir sustiprinti regionų konfliktą su Kremliumi, požymis.
