Į Baku vizito atvykęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasirašė Draugystės ir strateginės partnerystės deklaraciją, kurios formuluotės atspindi Azerbaidžano poziciją dėl Kalnų Karabacho, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.
Dokumente pabrėžiama, kaip „svarbu kuo greičiau sureguliuoti Kalnų Karabacho konfliktą remiantis pripažintomis tarptautinės teisės normomis ir principais, visų pirma užtikrinant valstybių suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą“.
„Mes dėkingi Rusijai už šią poziciją“, - pareiškė Azerbaidžano prezidentas.
Nuo 2003 metų, kai atėjo į valdžią, Ilhamas Alijevas Kalnų Karabacho susigrąžinimą vadina pačiu svarbiausiu nacionaliniu uždaviniu.
Buvusi autonominė respublika sovietinio Azerbaidžano sudėtyje, kurios gyventojų daugumą sudaro armėnai, faktiškai atsiskyrė 1990 metais. Konflikto metu Azerbaidžanas neteko septintadalio savo teritorijos, apie 800 tūkst. etninių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais.
Nors D.Medvedevas ir kalbėjo apie paramą derybų procesui ir būtinybę ieškoti abipusiškai priimtino sprendimo, esminė deklaracijos frazė, kaip interviu BBC pažymėjo Baku laikraščio „Echo“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Nairas Alijevas, „nelabai patiks Armėnijai“.
Azerbaidžano lūkesčiai „didžia dalimi pasiteisino“, konstatavo N.Alijevas.
Kitaip, nei Gruzijos konfliktuose su Abchazija ir Pietų Osetija, Kalnų Karabacho klausimu Rusija vengė konkrečiau paremti kurią nors pusę.
Armėnija laikoma labiausiai lojali Maskvai iš trijų Kaukazo valstybių. Jos teritorijoje veikia vienintelė Užkaukazėje rusų karinė bazė, kurioje dislokuota 5000 motorizuotų šaulių, zenitinių raketų kompleksų S-300 ir naikintuvų MiG-29.
Priežasčių, kodėl pasikeitė Rusijos pozicija, tikriausiai reikia ieškoti kitame pareiškime, kuris ketvirtadienį nuskambėjo Baku.
D.Medvedevą lydėjęs „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pranešė, kad koncernas pradėjo derybas dėl Azerbaidžano dujų pirkimo.
„Gazprom“ pasirengęs nupirkti maksimalų kiekį, - pabrėžė A.Mileris.
Jei Baku pasirašys su Maskva ilgalaikį kontraktą pirkti visą eksportui skirtų dujų kiekį, ir jo pavyzdžiu paseks Centrinės Azijos valstybės, planai tiesti alternatyvų dujotiekį „Nabucco“ iš Kaspijos regiono į Europą praktiškai bus palaidoti.
