Septynių turtingų demokratinių valstybių grupės lyderiai susitinka vakariniame Japonijos mieste Hirošimoje, o jų dėmesio centre atsidūrė 4-5 mlrd. dolerių (eurų) vertės Rusijos metinė prekyba deimantais.
Šios šalies vadovo Vladimiro Putino prieš 15 mėnesių pradėta invazija į Ukrainą sukėlė plataus masto sankcijų bangą, nugramzdinusią jo šalį į recesiją ir ištuštinusią Kremliaus karinį fondą.
Dabar G-7 siekia dar labiau sugriežtinti galiojančias sankcijas, panaikinti jose esančias spragas ir baudžiamuosius apribojimus įvesti daugiau Rusijos įmonių bei jų tarptautinių partnerių.
Tikimasi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį viršūnių susitikime kalbės vaizdo ryšiu, šeimininkams Japonijoje išsklaidžius spėliones, kad jis paskutinę minutę gali atvykti asmeniškai.
Ankstyvą penktadienį Vašingtonas paskelbė daugiau sankcijų – aukštas JAV administracijos pareigūnas nurodė, kad į JAV juodąjį sąrašą bus įtraukta dar 70 subjektų iš Rusijos ir kitų šalių.
„Be to, bus įvesta daugiau nei 300 naujų sankcijų asmenims, subjektams, laivams ir orlaiviams“, – sakė pareigūnas.
Kol G-7 šalys svarsto, kaip bendrai pažaboti Rusijos prekybą deimantais, įskaitant aukštųjų technologijų atsekamumo metodus, Jungtinė Karalystė paskelbė apie savo draudimą rusiškiems deimantams.
Londonas teigė taip pat besitaikantis į aliuminio, vario ir nikelio importą.
„Kaip rodo šiandienos pranešimai apie sankcijas, G-7 išlieka vieninga Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje ir tvirtai remia Ukrainą“, – sakė JK premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).
Visgi tikėtina, kad G-7 bent jau kol kas nesiryš visiškai uždrausti rusiškų deimantų. Tačiau, anot pareigūnų, aukščiausiojo lygio susitikime bus parodytas ryžtas imtis veiksmų.
„Rusijos deimantai nėra amžini, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). – Mes apribosime prekybą rusiškais deimantais.“
Tarp didžiausių didmeninių rusiškų deimantų pirkėjų yra Belgija, kartu su Indija ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Tuo metu JAV yra viena pagrindinių galutinio produkto paskirties rinkų.
Ekonomistai nesutaria, kiek G-7 ir kitos sankcijos pakenkė Rusijos karo veiksmams.
2022-aisiais šios šalies ekonomika susitraukė 2,1 proc. ir ši tendencija išliko šių metų pradžioje.
Tačiau Maskva greitai prisitaikė: įvedė griežtą kapitalo kontrolę, nukreipė prekybą į sąjungininkes, pavyzdžiui, Kiniją, ir, kaip pranešama, pasirėmė mokesčių vengimo būdais, kuriuos naudoja tokios šalys kaip Kuba, Iranas ir Šiaurės Korėja, kovojančios su griežtomis sankcijomis.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2023-aisiais Rusijos ekonomika kukliai atsigaus – pakils 0,7 procentinio punkto.
G-7 vadovai taip pat pasinaudos susitikimu, kad į savo pusę patrauktų kviestinius svečius iš Indijos ir Brazilijos – dviejų regiono galybių, kurios kartais nenoriai kritikuoja Maskvą ar Kiniją.
C. Michelio teigimu, penktadienį grupės nariai taip pat aptars karinę paramą Ukrainai, kuri, kaip manoma, ruošiasi ilgai lauktam pavasario puolimui, ir naikintuvų pilotų mokymus.
„Įvertinsime, kokios papildomos paramos reikės. Labai aišku, kad Ukrainai reikia daugiau karinės įrangos“, – pridūrė jis.
Branduolinio nusiginklavimo klausimas
Derybos oficialiai prasidės penktadienio popietę. Prieš tai Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) palydėjo vadovus į Hirošimos taikos parką, kur jie nepaisydami lietaus apžiūrėjo memorialus ir muziejų, menančius 1945-ųjų atominio bombardavimo metu patirtas kančias ir nuniokojimą.
Šią simbolišką akimirką jie padėjo vainikus prie Hirošimos kenotafo, kuriame įamžintas per išpuolį ir jo padarinius žuvusių maždaug 140 000 žmonių atminimas.
Iš Hirošimos kilęs F. Kishida branduolinio nusiginklavimo klausimą stengiasi iškelti į pirmą vietą susitikimo darbotvarkėje.
„Tikiuosi, kad čia, Hirošimoje, G-7 ir kitų šalių vadovai pademonstruos savo įsipareigojimą siekti taikos, kuris bus įamžintas istorijoje“, – sakė jis ketvirtadienį.
Tačiau Maskvai išsakius menkai užmaskuotų grasinimų panaudoti branduolinius ginklus, o Šiaurės Korėjai raketų paleidimų virtinėmis kurstant baimę dėl naujo branduolinio bandymo, nėra didelio noro imtis tokio žingsnio.
82-ejų Masao Ito (Masao Itas) bombardavimą išgyveno būdamas vaikas. Jis teigė, kad jei turėtų galimybę, perspėtų lyderius: „Kol pasaulyje yra branduolinių ginklų, yra tikimybė, kad jūsų miestas gali tapti panašus į Hirošimą.“
„Ar tikrai norite priimti tokį faktą?“ – retoriškai klausė jis.
Rizikos mažinimas
Be Ukrainos, tris dienas vyksiančiuose susitikimuose dominuos santykių su Kinija tema.
Daugiausia dėmesio bus skiriama svarbiausių tiekimo grandinių diversifikavimui mažinant priklausomybę nuo Kinijos ir sektorių apsaugojimui nuo ekonominio išnaudojimo.
Tačiau Europos šalys tvirtina, kad tai nereiškia, jog su Kinija – viena didžiausių pasaulio rinkų – reikia nutraukti ryšius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas žurnalistams Hirošimoje sakė, kad nė viena šalis nesiekia atsiribojimo.
„Tačiau norime organizuoti pasaulinius tiekimo, prekybos ir investicijų santykius taip, kad priklausomybė nuo atskirų šalių nedidintų rizikos“, – pridūrė jis.
