Ekonominė Rusijos padėtis atrodo itin įtempta. Didėjant nedarbui, smunkant pramoninei gamybai, augant infliacijai, krentant rublio kursui ir girgždant biudžetui, eiliniai rusai klausia, kas vyksta. Apklausos rodo, kad dauguma – daugiau nei pusė gyventojų – neturi jokio supratimo, ką daro vyriausybė, kad jiems padėtų.
Kai už prekybą nafta gautų pinigų varoma Rusijos ekonomika ėmė smukti rudenį, vėliau nei kitose šalyse, Kremlius nuslopino viešus debatus ir apkaltino Ameriką, kad ši „apkrėtė“ pasaulį. Infekcija pasirodė beplintanti greitai ir netrukus krito pasaulinės naftos kainos, o šimtai tūkstančių rusų neteko darbo. Kategoriška tyla Kremliui toliau padėti nebegali. „Labai svarbu pasakyti tiesą“, - per Rusijos valstybinę televiziją kalba prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Kremlius tapo atviresnis kalbėdamas apie sunkią ekonominę padėtį. Anksčiau spėjusi, kad ekonomikos augimas 2009 metais bus nulinis arba šiek tiek neigiamas, dabar Ekonomikos ministerija pripažįsta, kad veikiausiai ekonomika smuks 2,2 proc. Teigiama, kad taip atsitiks dėl to, kad šiemet Rusijoje investicijų sumažės net 14 proc.
Šaliai, kurios ekonomika pastaruosius 8 metus tik stiprėjo, o metinis BVP augimas siekė 8 proc., tai itin skaudus smūgis. Nepriklausomi ekonomistai mano, kad net 2,2 proc. BVP smukimas yra ganėtinai optimistinė prognozė. Priklausomai nuo pasaulinių naftos kainų Rusijos BVP gali smukti ir 5, ir 10 proc. Dvi pagrindinės Rusijos akcijų biržos prarado beveik 80 proc. savo vertės, palyginti su viršūne, kuri buvo pasiekta praėjusiais metais. Rublis dolerio atžvilgiu prarado daugiau nei 30 proc. savo vertės. Tuo pačiu metu maisto, kuris dažniausiai yra importuojamas, kainos ir toliau auga.
Krintančios naftos kainos sukelia ir kitų problemų. Pareigūnai teigė, kad Rusijos biudžeto deficitas šiais metais sieks apie 8 proc., o Vladimiras Putinas kalbėjo apie biudžeto „optimizavimą“. Net ir 2014 metų Sočio žiemos olimpinių žaidynių, kurios, kaip laukiama, atneš Rusijai garbę ir auksą, biudžetas sumažintas 15 proc. Vis dėlto priverstinis diržų susiveržimas neatšaldė Rusijos noro dalyti milijardų dolerių vertas paskolas buvusioms sovietinėms respublikoms – Kirgizijai, Baltarusijai. Taip Rusija siekia išplėsti savo geopolitinius interesus.
Kremlius taip pat išleido 200 mlrd. dolerių, kad suminkštintų rublio devalvaciją ir išvengtų visuotinės panikos. Rusija savo užsienio valiutos rezerve vis dar turi daugiau kaip 380 mlrd. dolerių, o tai yra trečias pagal dydį užsienio valiutos rezervas pasaulyje. Šiuo metu vyksta itin aštrios diskusijos dėl to, kaip šias atsargas geriau panaudoti. Maskvos meras Jurijus Lužkovas ragina šiuos pinigus įlieti į ekonomiką, tuo tarpu finansų ministras Aleksejus Kudrinas su tuo nesutinka. Vėluojančių atlyginimų laukia apie 500 tūkst. rusų, o turint omenyje, kad infliacija siekia 13 proc., šių atlyginimų reali vertė nuolatos smunka. Rusijos pramoninė gamyba sausio mėnesį smuko 16 proc., o nemaža dalis gamyklų, tarp kurių yra ir „Lada“ automobilius gaminantis koncernas „Avtovaz“, buvo priverstos tiesiog sustabdyti darbą.
Gruodžio mėnesį nedarbo lygis šalyje išaugo iki 7,7 proc., o tai yra didžiausias rodiklis nuo 2005 metų lapkričio. Tai reiškia, kad darbo šiuo metu neturi 5,8 mln. rusų. Realus nedarbo lygis iš tikrųjų yra žymiai aukštesnis, nes nemaža dalis darbą turinčių rusų yra priverstinėse nemokamose atostogose. „Finans“ žurnalas neseniai paskelbė ir tai, kad Rusijoje daugiau nei per pusę sumažėjo ir milijardierių skaičius. Dabar jų yra 49.
Rusijos visuomenėje jau galima pastebėti tam tikrų nepasitenkinimo ženklų. Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke žmonės išėjo į gatves protestuodami prieš valdžios sprendimą padidinti importo mokesčius naudotiems japoniškiems automobiliams. Kremliaus nerimą atskleidė tai, kad į Vladivostoką buvo nusiųstas riaušių milicijos dalinys iš Maskvos. Analitikai spėja, kad nepasitenkinimo miestuose tik daugės, nes dauguma miestų gyventojų yra priklausomi nuo smunkančių pramonės šakų. Tiesa, nepasitenkinimo židiniai kol kas riboti.
Buvo kalbama, kad ekonominės negandos gali pakenkti tiek D. Medvedevo, tiek V. Putino reitingams, tačiau apklausos rodo, kad juos vis dar remia daugiau kaip 65 proc. piliečių. Tačiau pastaruoju metu pastebima, kad D. Medvedevas stengiasi išsivaduoti iš V. Putino įtakos. Neseniai jis atleido 4 regionų gubernatorius, o valymai gali tęsti ir toliau.
