Pasak jo, sprogimai iš dalies sunaikino 11 daugiabučių ir mažiausiai 39 privačius gyvenamuosius namus, žuvo 3 žmonės. Jis pridūrė, kad po sprogimų Rusija suaktyvino oro gynybos sistemas.
Kaip rašoma BBC, šis pareiškimas nėra patvirtintas, o Ukraina nesulaukė jokios tiesioginės reakcijos.
Informacija atkeliavo iš M. Gladkovo kanalo „Telegram“.
Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva užpuolė Ukrainą, Rusija ne kartą kaltino Kyjivą vykdant smūgius Rusijos teritorijoje, ypač Belgorodo regione.
V. Gladkovas apkaltino Ukrainą balandžio 1-ąją dviem sraigtasparniais atakavus Belgorodo mieste esančią naftos bazę.
Balandžio 25-ąją didelis gaisras įsiplieskė naftos bazėje vakariniame Briansko mieste, priklausančioje bendrovės „Transneft-Družba“, kontroliuojamos valstybinės naftos milžinės „Transneft“. Pastaroji valdo su Europa jungiantį eksporto naftotiekį „Družba“ („Draugystė“), bet dėl gaisro Brianske naftos tiekimas nebuvo sutrikdytas.
Tą pačią dieną Brianske užsiliepsnojo dar viena degalų saugykla.
Be to, balandžio gale keli sprogimai supurtė didelį šaudmenų sandėlį Belgorodo srityje ir sukėlė didžiulį gaisrą.
Ukraina atsakomybės dėl šių incidentų oficialiai neprisiėmė. Rusijos pareigūnai taip pat jų nevadino Ukrainos atakų padariniais, išskyrus balandžio 1-osios incidentą.
Belgorodas, beveik 400 tūkst. gyventojų turintis miestas, esantis maždaug 25 mylių į šiaurę nuo sienos su Ukraina, yra Belgorodo srities administracinis centras.
Nuo tada, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė, teigdama, kad nori „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą, tūkstančiai civilių ir kovotojų žuvo arba buvo sužeisti, o mažiausiai 12 mln. žmonių paliko savo namus.
Vakarų valstybės į tai atsakė tiekdamos ginklų Ukrainai ir įvesdamos precedento neturinčias sankcijas Rusijai.
