Trys pagrindinės reitingavimo agentūros jau pateikė oficialius perspėjimus dėl Rusijos ekonomikos būklės, pareiškusios, kad valstybės galimybės gauti lėšų biudžetui tirpsta.
Naftos kainų pakilimo vilties nėra ir nebus, kol Saudo Arabija tęs rinkos tvindymą savo žaliava. Skolintis pinigų užsienyje priimtinomis kainomis Rusija nebegali.
„Standard & Poor's“ pareiškė, kad šiais metais Rusijos biudžeto deficitas stipriai padidėjo ir pasiekė 4,4 proc. BVP, įskaitant pajamų regionuose sumažėjimą. Neplanuota bankų sektoriaus gelbėjimo programa pareikalaus dar 40 papildomų milijardų dolerių.
Toks deficitas nesudaro didelių problemų turtingoms šalims su išvystyta finansine rinka. Tačiau Rusija su naftos kainų smukimu susidūrė geopolitinės konfrontacijos su Vakarais metu. Pajamos iš naftos ir dujų sudaro daugiau nei pusę šalies biudžeto.
Maža to, Rusija tęsia plataus masto kariuomenės reorganizacijos programą – išlaidos gynybai siekia 5 proc. BVP, o tai gali privesti prie tokios pat apkrovos biudžetui, po kurios sugriuvo Sovietų Sąjunga.
Stokholmo tarptautinis pasaulio problemų institutas praneša, kad praėjusiais metais realios Rusijos išlaidos gynybai išaugo 8,1 proc. Šiais metais augimas sudaro papildomus 15 proc.
Tai neįtikėtinai ambicinga, ypač žinant faktą, kad BVP susitraukė 4 proc. Diplomatai jau praneša, kad oro smūgiai Sirijai jau atsispindi šalies biudžete.
Atsakant į tai Kremlius nusiteikęs per artimiausius penkerius metus sumažinti importą – nuo sunkiosios mašinų technikos iki mašinų gamybos produktų, nuo automobilių ir traktorių – iki chemijos pramonės, vaistų ir maisto produktų.
Šių planų įgyvendinimas yra radikalus. Žemės ūkio technikos ir miškų ūkio įrangos importas turėtų susitraukti 56 proc., o maisto pramonės įrangos – 53 proc.
Anot laikraščio, tarptautinės prekybos ekspertai gūžčioja pečiais. Panašių metodų dažniausiai imasi šalys, kuriose finansinė padėtis jau visai bloga.
Rusijos prezidentas tikisi, kad rublio kurso kritimas 50 proc. leis rusų verslui geriau konkuruoti rinkoje ir atgaivinti pramonę. Tačiau laikraštis cituoja žymų Rusijos verslo atstovą, „Rusal“ vadovą Olegą Deripaską, kuris teigia, kad viltys dėl iš visų pusių biurokratija prispaustos ekonomikos atgaivinimo pigiu rubliu, – norimo pateikimas vietoje realybės.
„Mes turime nustoti stebėti keityklos kursą, ir galvoti apie tai, kokia ekonominė politika mums reikalinga. Niekas nesiruošia skolintis valiutos už 12 proc. tam, kad tariamai juos vėliau investuotų“, – pasakojo O. Deripaska.
Kol kas pagrindinis efektas – Rusijos ekonomikos apimčių susitraukimas. „Aukščiausio piko metu BVP siekė 2,3 trilijonų dolerių. Šiuo metu šis skaičius krito iki 1,2 trln. Baiminuosi, kad mes grįšime į 1998-ųjų lygį, kai BVP dydis sudarė 700 mln. dolerių“, – pasakojo O. Deripaska.
O tai jau yra mažiau nei Nyderlandų BVP (850 mln. dolerių), ir tai jau būtų ganėtinai keista padėtimi šalies, kuri pretenduoja į galios valstybės statusą Europoje ar Artimuosiuose Rytuose.
