Aljansas taip pat pareiškė, kad sutartį pasirašiusios jo narės dabar stabdo savo dalyvavimą pakte.
Dauguma iš 31 NATO sąjungininkės yra pasirašiusios Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kurios tikslas – užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų. Ji buvo pasirašyta 1990-ųjų lapkritį, bet iki galo ratifikuota tik po dvejų metų.
NATO teigė, kad jos veiksmai buvo būtini, nes situacija, kai Aljanso šalys laikosi sutarties, o Rusija ne, būtų netvari.
Anksčiau antradienį Maskva pareiškė užbaigusi savo pasitraukimo iš CFE procesą. Šis ilgai prognozuotas žingsnis buvo įgyvendintas po to, kai abeji Rusijos parlamento rūmai patvirtino prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą įstatymo projektą, kuriuo sutartis paskelbiama negaliojančia. V. Putinas įstatymą pasirašė šių metų gegužę.
Tai viena iš keleto svarbių Šaltojo karo laikų Rusijos ir JAV sutarčių, pastaraisiais metais nustojusių galioti. 2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą, o 2015 metais paskelbė ketinanti visiškai pasitraukti iš CFE.
2022-ųjų vasarį Maskva pasiuntė šimtus tūkstančių Rusijos karių į kaimyninę Ukrainą, kuri taip pat ribojasi su NATO narėmis Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad oficialaus pasitraukimo iš CFE procesas baigtas. Dėl pasitraukimo Maskva kaltina JAV ir jų sąjungininkes bei Vakarų neva destruktyvią poziciją sutarties atžvilgiu.
„Palikome atviras duris dialogui dėl būdų, kaip atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės gyvybingumą Europoje, – sakoma pranešime. – Tačiau mūsų oponentai šia galimybe nepasinaudojo.“
Pareiškime taip pat teigiama, kad net formalus sutarties išsaugojimas tapo nepriimtinas esminių Rusijos saugumo interesų požiūriu, nurodant įvykius Ukrainoje ir NATO pastarojo meto plėtrą.
NATO Briuselyje pareiškė, kad CFE pasirašiusios sąjungininkės ketina sustabdyti sutarties veikimą tiek, kiek tai bus būtina, laikydamosi savo teisių pagal tarptautinę teisę.
Aljansas pabrėžė, kad jo narės tebėra įsipareigojusios mažinti karinę riziką ir užkirsti kelią nesusipratimams bei konfliktams, taip pat pridūrė, kad valstybės ir toliau konsultuosis dėl dabartinės saugumo aplinkos ir jos poveikio Aljanso saugumui, vertins pasekmes.
