Tai įvyko po to, kai abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė prezidento Vladimiro Putino pasiūlytam įstatymo projektui, kuriuo negaliojančia paskelbiama Sutartis dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE). V. Putinas įstatymą pasirašė šių metų gegužę.
Sutartis, kuria buvo siekiama užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų, buvo pasirašyta 1990-ųjų lapkritį, tačiau iki galo ratifikuota tik po dvejų metų. Tai viena iš keleto svarbių Šaltojo karo laikų Rusijos ir JAV sutarčių, pastaraisiais metais nustojusių galioti.
2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą, o 2015 metais paskelbė ketinanti visiškai pasitraukti iš CFE.
2022-ųjų vasarį Maskva pasiuntė šimtus tūkstančių Rusijos karių į kaimyninę Ukrainą, kuri taip pat ribojasi su NATO narėmis Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija.
Antradienį ministerija pranešė, kad oficialaus pasitraukimo iš CFE procesas baigtas. Dėl pasitraukimo Maskva kaltina JAV ir jų sąjungininkes bei Vakarų neva destruktyvią poziciją sutarties atžvilgiu.
„Palikome atviras duris dialogui dėl būdų, kaip atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės gyvybingumą Europoje, – sakoma pranešime. – Tačiau mūsų oponentai šia galimybe nepasinaudojo.“
Pareiškime taip pat teigiama, kad net formalus sutarties išsaugojimas tapo nepriimtinas esminių Rusijos saugumo interesų požiūriu, nurodant įvykius Ukrainoje ir NATO pastarojo meto plėtrą.
