Rusija sutiko išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos iki spalio vidurio. Toks sutarimas buvo pasiektas vakar Maskvoje tarp Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo, rašo antradienio internetinis dienraštis „guardian.co.uk“.
Šaltinio teigimu, Maskva yra pasiryžusi per savaitę panaikinti kontrolės punktus Gruzijoje ir per mėnesį pašalinti visus karinius dalinius iš separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos.
Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios šalies vadovas N. Sarkozy, Europos Komisijos prezidentas José Manuelis Barrosas ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana antradienį atvyko į Maskvą, kur buvo sutarta, jog nuo spalio 1 dienos ES į Gruziją pasiųs 200 savo stebėtojų, o spalio 15-ąją Ženevoje vyks tarptautinis pasitarimas dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos ateities.
To paties šaltinio teigimu, po keturių valandų pokalbio vakar popietę vykusioje spaudos konferencijoje D. Medvedevas pabrėžė, kad Rusijos karinių pajėgų išvedimas priklauso nuo to, ar Gruzija pasižadės nenaudoti jėgos Pietų Osetijos ir Abchazijos atžvilgiu, pasirašydama „antiagresijos paktą“.
N. Sarkozy vakar nuskrido į Gruzijos sostinę Tbilisį pasikalbėti su šalies prezidentu Michailu Saakašviliu. M. Saakašvilis vakar parašė laišką, teigdamas, jog pritaria šiam paktui.
Kaip tvirtina „guardian.co.uk“, vakarykštis N. Sarkozy susitarimas su D. Medvedevu yra svarus pasiekimas visai Prancūzijai. Mat po to, kai Maskva sulaužė ankstesnį rugpjūčio 12 dienos pažadą nutraukti ugnį, N. Sarkozy buvo plačiai sukritikuotas.
Pirmadienį Hagoje įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas pradėjo nagrinėti Gruzijos-Rusijos bylą, kurioje Tbilisis kaltina Maskvą vykdžius „sistemingą etninio valymo programą“.
Rusija neigia tokius Gruzijos kaltinimus ir prašo juos atmesti. Rusijos atstovas Romanas Kolodkinas pareiškė, jog konfliktą pradėjo Gruzija, kuri, siekdama atgauti įtaką Pietų Osetijoje, pirma panaudojo karinę jėgą, dėl to Rusijai nelikę nieko kito, kaip tik įsikišti.
Rugpjūčio 7 dieną tarp Rusijos ir Gruzijos įsiplieskęs konfliktas baigėsi tuo, kad Rusija pripažino Gruzijos separatistinių respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.
Pasauliui nesiteikiant sekti Rusijos pavyzdžiu Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas netgi yra pasakęs, kad dėl krizės Gruzijoje kaltos yra Jungtinės Amerikos Valstijos.
Po karinės invazijos į Gruziją Maskvai pasijutus izoliuotai, V. Putinas pareiškė, kad karas Gruzijoje prasidėjo Vašingtone, kuris esą šitaip siekė atkurti Šaltojo karo atmosferą, siekiant sustiprinti respublikonų kandidato Johno McCaino pozicijas kovoje dėl prezidento posto.
Rusijos sprendimą pripažinti Gruzijos separatinių respublikų nepriklausomybę vieningai pasmerkė septynių Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių vadovai. Be to, Rusijos pagrindinės sąjungininkės taip pat atsisakė palaikyti Maskvą.
Prieš septynerius metus viršūnių susitikime Tadžikistane Kinija, keturios posovietinės Centrinės Azijos šalys ir Rusija vieningai deklaravo pagarbą teritoriniam valstybių vientisumui ir kritikavo jėgos panaudojimą. D. Medvedevas buvo nuvykęs į Tadžikistano sostinę Dušanbę, šitaip siekdamas gauti šių šalių paramą, tačiau liko nieko nepešęs.
Rusijos prezidentui nepavyko perkalbėti Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Uzbekistano ir Tadžikistano vadovų, kad šie pritartų tiek Rusijos veiksmams Gruzijoje, tiek sprendimui pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.
Septynios Didžiojo aštuoneto narės – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, JAV ir Didžioji Britanija irgi sako, kad Maskva, pripažindama šių regionų nepriklausomybę, pažeidė Gruzijos integralumą ir suverenitetą.
D. Medvedevo poelgis Dušanbėje tik paryškino faktą, jog Rusija tampa izoliuota. Nepaisant to, Rusijos ambasadorius Briuselyje Jevgenijus Čizovas tikina, kad „Rusija nesijaučia izoliuota ir nebijo tokia būti“.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo pareiškęs, kad jo šalis svarstys klausimą dėl Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų pripažinimo. Tačiau tą darys tik po parlamento rinkimų rugsėjo pabaigoje.
A. Lukašenka jau kurį laiką nepasiduoda Kremliaus spaudimui pripažinti šių respublikų nepriklausomybę.
Kai tik prasidėjo karas Gruzijoje, Baltarusijos valdžia ilgą laiką tylėjo ir nekomentavo situacijos. Tik po to, kai Rusija išreiškė viešą nepasitenkinimą Minsko pozicija, A. Lukašenka pareiškė, kad Kremliaus veiksmai Gruzijoje yra „išmintingi ir gražūs“.
Pietų Osetija ir Abchazija de facto savo nepriklausomybę deklaruoja nuo 1990-ųjų, tačiau de jure nė viena pasaulio valstybė iki šiol nebuvo pripažinusi.
Pirmadienio nuotraukos („News Bridgepix“)
