„Visi mūsų pasiūlymų elementai yra absoliučiai tarpusavyje susiję“, – sakė A. Gruško po Rusijos ir NATO derybų.
Pasak viceministro, šie siūlymai yra „tarpusavyje susiję NATO plėtros į rytus sustabdymo požiūriu; jie taip pat suprantami kalbant apie karinės plėtros nutraukimą teritorijose, kurias NATO kontroliuoja nuo 1997 metų“.
„Lygiai taip pat jie suprantami kalbant apie tai, ką reikia daryti imantis svarbiausių deeskalacijos priemonių“, – pridūrė jis.
„Mums siūloma tuoj pat imtis tam tikrų deeskalacijos veiksmų – priemonių ir mechanizmų, skirtų užkirsti kelią pavojingiems incidentams, tobulinimo, pratybų nukėlimo nuo Rusijos ir NATO kontaktinių linijų į sutartą gylį“, – kalbėjo A. Gruška.
„Tačiau norint praktiškai imtis tokių veiksmų, būtina bent jau nustatyti nekeičiamą kontaktinę liniją“, – pridūrė diplomatas.
„Šiandien, jei pažvelgtume į Baltijos regioną, jis, pasak vieno Amerikos senatoriaus, driekiasi ties Sankt Peterburgo priemiesčiais. Tai nauja realybė, į kurią turime atsižvelgti planuodami karinius veiksmus“, – sakė jis.
A. Gruška pabrėžė: „Jei ši riba vėl pasislinks į rytus, ką turėsime daryti? Atitraukti apskritai visą savo ginkluotę už Uralo? Žinoma, tai visiškai nepriimtina. Šiandien aiškiai pasakėme, kad tai yra elementas, kuris turi būti bet kuriuo atveju – tai yra absoliuti būtinybė.“
NATO sąjungininkės per trečiadienį surengtas derybas perspėjo Rusiją, kad nesileis į kompromisus dėl Aljanso teisės ginti savo rytines nares, kad būtų išvengta tolesnio konflikto Ukrainoje, tačiau pakvietė Maskvą tolesnių derybų, siekiant sumažinti įtampą dėl saugumo padėties.
Kalbėdamas po derybų su Rusijos delegacija NATO būstinėje Briuselyje, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė: „NATO sąjungininkų ir Rusijos pozicijos šiais klausimais labai skiriasi.“
Pasak J. Stoltenbergo, 30 NATO narių negalėtų sutikti su pagrindiniais Maskvos reikalavimais dėl naujos saugumo tvarkos Europoje. Generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, jog Rusijai nebus leista vetuoti Ukrainos teisės ateityje prisijungti prie Aljanso.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.
Rusija neigia, kad masinis karių telkimas aplink jau iš dalies okupuotą Ukrainą kelia grėsmę. Tačiau dėl šių karių dislokavimo Vašingtonas priverstas kontaktuoti su Maskva, kad neišsipildytų nuogąstavimai, jog gali kilti plataus masto karinė konfrontacija.
Iki trečiadienio susitikimo NATO ir Rusijos taryba pastarąjį kartą posėdžiavo 2019 metais. Abi šalys nutraukė praktišką bendradarbiavimą 2014-aisiais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
