Vakarų šalys tą žingsnį smerkia kaip neteisėtą aneksiją, bet Rusijoje jis laikomas prezidento Vladimiro Putino triumfu.
2014 metų kovo 16 dieną paskubomis surengtas referendumas, kuris, kaip V.Putinas dabar pripažįsta, įvyko gerokai vėliau negu jis priėmė asmeninį sprendimą atplėšti Krymą nuo Ukrainos, paskatino kruviną separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, dėl kurio Maskvos santykiai su Vakarų šalimis smarkiai pašlijo.
Tačiau daugelis Rusijos žmonių teigiamai vertina Krymo prijungimą, įtvirtinusį jau 15 metų trunkantį V.Putino valdymą: pastaruosius 12 mėnesių jo populiarumas nuolat didėjo, o pastarąją savaitę paskelbti duomenys parodė, kad prezidento palaikymas pasiekė rekordines 88 proc. aukštumas.
Rusijos autoritarinis lyderis sakė, kad Krymo aneksija buvo įvykdyta siekiant išgelbėti tame regione gyventojų daugumą sudarančius rusakalbius nuo ukrainiečių „nacionalistų“, pernai vasarį nuvertusių Maskvos palaikomą vyriausybę per provakarietiškų jėgų sukilimą.
Tą žingsnį palankiai įvertino rusai, kurių dauguma neatsispiria nacionalizmo nuotaikoms, tačiau Vakarų šalys ir Ukraina jį laiko agresyviu teritorijos užgrobimu.
Kryme šia proga taip pat vyks šventiniai renginiai ir koncertai nuo pirmadienio iki trečiadienio – oficialios pusiasalio prijungimo prie Rusijos datos, kuri buvo paskelbta nedarbo diena.
Maskvoje šalies Kremliaus trečiadienį bus surengtas koncertas „Mes esame kartu“.
Šventė izoliacijoje
Vis dėlto šios iškilmės žymės sunkius metus Krymo gyventojams, kurie tampa vis labiau izoliuoti, Kijevui nutraukus susisiekimą su pusiasaliu traukiniai ir lėktuvais. Dabar vienintelis to regiono ryšys su išoriniu pasauliu yra nepatikima keltų perkėla tarp Kerčės ir Rusijos.
Regiono ekonomiką taip pat slėgė Vakarų šalių sankcijos, blokuojančios investicijas tame pusiasalyje, taip pat sumažėjęs turistų srautas jo buvusiuose populiariuose kurortuose.
Daug jaunų Krymo gyventojų arba besitapatinančių su Ukraina išvyko iš pusiasalio, skųsdamiesi baimės atmosfera valdant Rusijai. Tačiau šį mėnesį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 82 proc. Krymo gyventojų palaiko prisijungimą prie Rusijos, o prieš jį nusistatę tik 4 procentai.
„Jokios sankcijos, jokie grasinimai ... neprivers Krymo gyventojų atsisakyti savo pasirinkimo. Rusijos bus savarankiškas ir klestintis“, – sakoma neseniai paskelbtame regiono parlamento pirmininko Vladimiro Konstantinovo pranešime.
Pasiruošę blogiausiam scenarijui
Sekmadienį Rusijos valstybinė televizija parodė dokumentinį filmą „Krymas. Kelias į Tėvynę“ (Krym. Put na Rodinu), kuriame buvo išsamiai išdėstyta Maskvos pateikiama pusiasalio prijungimo versija.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai provakarietiški protestuotojai Kijeve nuvertė Kremliaus palaikomą vyriausybę ir privertė pabėgti iš šalies prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, Kryme pasklido nežinomi ginkluoti žmonės (kaip vėliau pripažino Maskva – Rusijos specialiųjų pajėgų kariai), palaikydami vietos gyventojus, reikalavusius nepriklausomybės nuo Ukrainos.
Praėjus vos kelioms savaitėms, kovo 16 dieną buvo surengtas prieštaringai vertinamas referendumas, kuriame, kaip rodo oficialūs rezultatai, 97 proc. dalyvių pasisakė už grįžimą prie Maskvos valdymo. Dviem dienomis vėliau V.Putinas pasirašė regiono aneksijos sutartį.
Ukraina ir Vakarų šalys sako, kad tas referendumas buvo suklastotas.
Naujame dokumentiniame filme V.Putinas sako norėjęs paskelbti kovinę parengtį Rusijos branduolinėse pajėgose – tam atvejui, jeigu Vakarų valstybės mėgintų surengti karinę intervenciją.
Į klausimą, ar Rusija buvo pasirengusi paskelbti savo branduolinių pajėgų kovinę parengtį, V.Putinas atsakė: „Mes buvome pasirengę tai padaryti. Aš kalbėjausi su kolegomis ir tiesiai kalbėjau, taip, kaip dabar ir jums sakau, atvirai, kad tai – mūsų istorinė teritorija ir ten gyvena rusų žmonės, jie atsidūrė pavojuje ir mes negalime jų mesti. Bet ne mes įvykdėme valstybės perversmą, tai padarė nacionalistai ir žmonės su kraštutiniais įsitikinimais“.
V.Putinas pridūrė, kad partneriai Vakaruose yra už tūkstančių kilometrų, „o mes – čia, ir tai – mūsų žemė“.
Prezidentas pripažino, kad pasiuntė į Krymą tūkstančius sausumos, oro ir jūrų pajėgų karių, įskaitant specialiąsias pajėgas, siekiant neutralizuoti pusiasalyje buvusius apie 20 tūkst. Ukrainos karių.
„Pavertėme Krymą jūrų ir sausumos tvirtove“, – aiškino V.Putinas, pridūręs, kad tokiais veiksmais siekta suteikti regiono žmonėms laisvai pasirinkti savo ateitį.
Tuojau po tos aneksijos Rytų Ukrainoje pradėjo reikštis prorusiški separatistai, smogę nusilpusiai Ukrainos armijai ir įsitvirtinę didelėse teritorijose, kuriose paskelbė niekieno nepripažintas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Kremlius neigia ginkluojantis separatistus ir siunčiantis Rusijos karius kautis konflikte, per kurį, kaip nurodo Jungtinės Tautos, žuvo jau per 6 tūkst. žmonių.
Tačiau V.Putinas tvirtina, kad jos veiksmai Kryme padėjo išvengti smurto, koks dabar vyksta Ukrainos rytuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
