Maskvos ketinimai sukurti branduolinėmis galvutėmis apginkluotus kosminius aparatus „gali tapti sparčiai besivystančio pirmojo karo kosmose faze“ – „Forbes“ cituojami amerikiečių gynybos sektoriaus ekspertai, kurie bendradarbiauja su Pentagonu modeliuojant galimus Rusijos ir JAV susidūrimo kosmose veiksmus.
Rusija branduolinį ginklą gali panaudoti orbitoje
Jeigu Rusija orbitoje panaudotų branduolinį ginklą ir taip paveiktų vieną ar kelis amerikiečių ankstyvojo perspėjimo palydovus – gali, savo ruožtu, sukelti atsakomuosius JAV veiksmus, kurie vienu ar kitu būdu bus susiję su branduolinio ginklo panaudojimu, įsitikinę ekspertai.
Jų teigimu, priešpalydovinius branduolinius ginklus rusai gali nukreipti prieš „Space X“ palydovus „Starlink“.
„Aš manau, kad rusų branduolinė priešpalydovinė sistema pirmiausiai nukreipta kelti grėsmę palydovams žemutinėje orbitoje, tokiems kaip „Starlink“. „Starlink“ – tai, tikėtina, pati svarbiausia sistema ukrainiečiams“, – „Forbes“ cituojamas jau 20 metų Pentagono kosmoso strategijos kūrime dalyvaujantis mokslininkas Peteris Haysas.
Metams nenaudojama orbita
Rusijos lyderiai, politologai ir įvairaus plauko propagandininkai ne sykį grasino Vakarų šalims branduolinio ginklo panaudojimu. 2022 m. rudenį, kuomet rusų pajėgos buvo išvarytos iš Charkivo ir dalies Chersono sričių, buvo rimtais veidais svarstomas Rusijos taktinio branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainos teritorijoje.
Kalbos apie tai vėliau nutilo, tačiau šiais metais branduolinio ginklo panaudojimo tema ir vėl iškilo, netgi į aukštesnį lygį negu iki šiol.
JAV Kongreso Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Mike’as Turneris pirmą sykį viešai prabilo apie galimą Rusijos branduolinio kosminio ginklo kūrimą. Balandžio pabaigoje Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas pareiškė, kad JAV turimais duomenimis, Rusija kuria naują palydovą, galintį nešti branduolinį ginklą.
Ekspertai vėliau Kongreso nariams pasakojo, kad sprogimas žemojoje Žemės orbitoje (160-2000 km), kur veikia dauguma palydovų, paverstų šią erdvę metus nenaudojama.
P. Hayso paviešintoje ataskaitoje teigiama: „Komercinių žemosios Žemės orbitos palydovų veiksmingumas remiant Ukrainą galėtų paskatinti rusus... prieiti išvados, kad kariniu požiūriu didžiausias riboto branduolinio ginklo panaudojimo efektyvumas būtų pasiektas susprogdinant tik vieną užtaisą žemojoje Žemės orbitoje. Tai... kelioms savaitėms ar mėnesiams išvestų iš rikiuotės daugumą, jei ne visus nuo šios grėsmės specialiai neapsaugotus ten esančius palydovus, padarytų tiesioginės žalos, kuri greičiausiai viršytų 500 mlrd. dolerių (o bendras ekonominis poveikis galėtų siekti daugiau kaip 3 trln. dolerių), ir iškeltų keblų klausimą, kaip atsakyti į šią ataką, nes ji įvyktų už suverenios bet kurios valstybės teritorijos ribų ir niekas tiesiogiai nežūtų“.Ekspertų manymu, dar didesne grėsme ir rimtesnėmis pasekmėmis gresia smūgis amerikiečių Branduolinių pajėgų valdymo palydovams, išdėstytiems aukštesnėse orbitose. Šie palydovai leidžia Baltiesiems rūmams sekti strateginių raketų paleidimą ir aptikti branduolinius sprogimus tiek ant Žemės, tiek planetos orbitoje, o taip pat palaikyti ryšį, kai kitos priemonės karo atveju neveikia.
J. Hayso teigimu, toks veiksmas galėtų tapti tiek Maskvos, tiek ir Vašingtono nustatytų „raudonųjų linijų“ peržengimu, ir „galėtų sukelti branduolinį karą“.
Rusija nesutiko pasirašyti JT rezoliucijos
Rusija dar 2022-ųjų vasarį paleido į kosmosą aparatą „Kosmos 2553“, skirtą išbandyti priešpalydovinį ginklą, galintį nešti branduolinį užtaisą.
Šių metų balandį Rusija vetavo JT rezoliuciją, kuri uždraustų branduolinio ginklo dislokavimą kosmose. Dokumente buvo išdėstytas siūlymas šalims laikytis 1967-ųjų Kosmoso sutarties, kuria visos šalys susitarė „neiškelti į orbitą aplink Žemę objektų, kurie neštų branduolinį ginklą ar bet kokį kitą masinio naikinimo ginklą“.
