Pasak jų, tokiu būdu Kremlius tikisi išlaikyti įtaką Artimuosiuose Rytuose po to, kai islamistai iš grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) nuvertė Sirijos valdžią su Basharu al Assadu priešakyje.
Leidinys skelbia, kad Rusijos krovininiai lėktuvai gabeno raketų sistemų „žemė-oras“ S-300 ir S-400 elementus, įskaitant radarus, į objektus rytų Libijoje, kuriuos kontroliuoja Maskvos remiamas feldmaršalas Khalifa Haftaras.
Iš Sirijos taip pat buvo išvesti kariai, atakos lėktuvai ir ginklai, kurie žymiai sumažino Rusijos karinį buvimą šalyje. Tuo pačiu metu šaltinis JAV pažymėjo, kad dar nėra aišku, ar oro gynybos sistemos išliks Libijoje.
Praranda svarbią prieigą prie Viduržemio jūros
Bazės Sirijoje, įskaitant Tartuso uostą, kuriame Rusija turėjo vienintelę tiesioginę prieigą prie Viduržemio jūros, ilgą laiką buvo pagrindiniai Maskvos įtakos plėtros į Artimuosius Rytus ir Afriką taškai, taip pat karių, samdinių ir ginklų judėjimo centras.
Dabar Kremlius nori panaudoti santykius su Libija, kad išlaikytų savo pozicijas ir karinį jūrų laivyną regione, kuriame yra NATO bazės. Šioje šalyje jau seniai dislokuoti „Wagner“ samdiniai. Jie palaiko glaudžius ryšius su K. Haftaru, kurio Libijos nacionalinė armija kontroliuoja respublikos rytus.
Praėjusiais metais aukšto rango Rusijos pareigūnai susitiko su K. Haftaru, kad aptartų ilgalaikes teises į dokus Bengazio ar Tobruko uostuose, kuriuos nuo Italijos ir Graikos skiria apie 600 kilometrų.
Pasak vieno iš JAV pareigūnų, Rusija svarsto galimybę atnaujinti uosto įrangą Tobruke, kad galėtų priimti jos karo laivus. K. Haftaras jau daugelį metų prašo Maskvos oro gynybos sistemų, kad sustiprintų rytinės šalies dalies kontrolę ir pasipriešintų Tripolio pajėgoms, kurias remia Turkija. Tačiau mažai tikėtina, kad Vakarai leis Rusijai išplėsti savo buvimą Libijoje. Jungtinės Valstijos ne kartą įspėjo K. Haftarą apie neleistiną Kremliaus įtakos didinimą.
Tačiau bazės Libijoje negalės visiškai kompensuoti prarastų pozicijų Sirijoje, sako analitikai. Pasak buvusio Rusijos karinių oro pajėgų karininko Glebo Irisovo, kadaise tarnavusio Sirijos Chmeimimo oro bazėje, Libija, kaip degalų papildymo punktas Afrikoje, labai apribos gabenamų ginklų svorį.
Rusija taip pat bando užsitikrinti nuolatinę prieigą prie Sueco kanalo, Indijos vandenyno ir Arabijos pusiasalio, derėdamasi dėl karinio jūrų laivyno bazės Raudonosios jūros pakrantėje Sudane. Tačiau iki šiol Sudano valdžia, kurią Maskva rėmė pilietiniame kare, su tuo nėra sutikusi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
