153 puslapių ataskaitoje pateikiami duomenys apie žmonių teisių pažeidimus visose 28 ES valstybėse. Pagrindinės europiečių nuodėmės – kankinimai, masinis elektroninis sekimas, kalinių laikymo sąlygos, fiasko kovoje su prekyba žmonėmis, netinkamas elgesys su bėgliais ir migrantais, netgi moterų apipjaustymas. Be jokios abejonės, ataskaitoje akcentuojami siaubingi žodžio laisvės pažeidimai.
Pagrindinės šalys pažeidėjos – Didžioji Britanija, Belgija, Nyderlandai. Ypatingas dėmesys sudaromas trims Baltijos valstybėms Latvija, Lietuva ir Estija, kurias sudaro nemaža dalis rusų, apie kuriuos, beje, ataskaitoje atsiliepiama ne itin gražiai.
Europos šalys kaltinamos daugybe rimtų ir daugybinių žmogaus teisių pažeidimų, užfiksuotų praėjusiais metais. Tačiau kai tokie kaltinimai girdimi iš Rusijos, šalies, kurioje kalinamas didžiulis kiekis politinių kalinių, kur valdžia savo rankose laiko didžiąją dalį visuomenės informavimo priemonių, kur akivaizdi siaubinga etinių mažumų diskriminacija, ir kur įstatymas draudžia viešinti savo seksualinę orientaciją, tokie kaltinimai atrodo visiškai veidmainiški.
Susipažinkite, kokioje niūrioje ir baisioje Europoje gyvename, palyginti su Rusija, kuri nori mus nuo viso to apsaugoti.
Ksenofobija, nacizmas ir rasizmas
Viena iš aktualiausių problemų, kurių sprendimu, Rusijos požiūriu, turėtų kuo skubiau užsiimti Europos Sąjunga, yra ksenofobijos ir rasinio nepakantumo augimas. Žodis „nacizmas“ ataskaitoje minimas 24 kartus, kai jos autoriai kalba apie šios ultradešiniųjų ideologijos atgimimą Europoje, ypač Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Visuomenė šiuose regionuose „aiškiai neįvertina“ šios problemos. Prie šios problemos atsiradimo prisidėjo finansų krizė ir imigracijos augimas. Etninių mažumų diskriminacija, ypač čigonų, įgavo gąsdinančius mastus.
Iš esmės problema tikrai egzistuoja (nors rusų pareiškimas apie nacizmo grėsmę ir yra pernelyg drąsus), tačiau ne rusams rodyti į Europą pirštu. Pačioje Rusijoje taip stipriai išplėtota etninė diskriminacija, ypač prieš Šiaurės Kaukazo mažumas, kad net buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas 2011-aisiais pripažino šią problemą, pareiškęs, kad ji gali labai skausmingai atsiliepti valstybei ir ją būtina kuo skubiau spręsti.
Tik pačioje Rusijoje suprantama logika, šalis kuri visiškai neseniai žiauriai ir be jokių skrupulų užgniaužė Čečėnijos išsilaisvinimo judėjimą, savo ataskaitoje gina čečėnų teises, kritikuodami lenkų teismo sprendimą, kuris nurodė, kad pasienio tarnybos darbuotojas, internete čečėnus pavadinęs „parazituojančiais niekšais“ ir „Kaukazo nevykėliais“, neviršijo savo žodžio laisvės teisių.
Homoseksualų teisės
Vos tik kalba pakrypsta apie homoseksualų teises, Rusija šiek tiek kitaip pradeda interpretuoti tai, kas yra, o kas nėra žmogaus teisės. Praėjusiais metais Rusija priėmė įstatymą, saugantį rusus nuo „gėjų propagandos“. Rusų požiūriu, daugelis Europos valstybių reguliariai pažeidžia šią esminę „teisę“. „Agresyviai propaguodami seksualinių mažumų teises, europiečiai bando iš kitų valstybių išgauti svetimą jiems požiūrį į homoseksualumą ir vienos lyties santuokas kaip gyvenimo normą ir tam tikrą socialinį reiškinį, bei užtikrinti palaikymą valstybinių lygiu“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau bandydami kažkaip įterpti Vokietiją į žmogaus teisių pažeidėjų sąrašą, ataskaitos autoriai netikėtai pakeičia savo požiūrį ir metasi ginti seksualinių mažumų. „Nepaisant agresyvios vienos lyties asmenų meilės propagandos Europos Sąjungoje ir kitų šalių kritikos dėl šių asmenų teisių pažeidimų, būtų neteisinga teigti, kad Vokietijos teisinė bazė šioje srityje atsikratė diskriminacijos, o visuomenė – absoliučiai tolerantiška. Negatyvus požiūris į LGBT bendruomenę, netgi homofobija, plačiai paplitęs tarp vokiečių, tai patvirtina konkretūs faktai“, – teigia ataskaitos autoriai.
Žodžio laisvė
Nuo šios vietos ataskaita darosi dar įdomesnė, nes jos autoriai bando Europos valstybes kritikuoti dėl tariamų žodžio laisvės pažeidimų žiniasklaidoje. Anot pranešimo, ES „rimtai riboja žmogaus saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę“. Pavyzdžiui, Vokietijoje spaudos „komercializacija riboja informacijos kokybę ir jos įvairiapusį pateikimą“. Rusija neatskleidžia patarimų, kaip reiktų Vokietijai gelbėti savo žiniasklaidos priemones, tačiau akivaizdu, kad reiktų taikyti jų pačių modelį, kai valdžiai priklauso arba jos yra kontroliuojama didžioji dalis žiniasklaidos.
Pamiršę, kad Rusija šiuo metu įgyvendina masinio ir bekompromisio sekimo programą, ruošiantis Sočio olimpiadai, ataskaitos autoriai ES valstybes kritikuoja dėl masinių savo gyventojų sekimų, apie kuriuos pranešė NSA darbuotojas Edwardas Snowdenas. Ataskaitos autoriai netgi sugeba kritikuoti „prastėjančias sulaikytojų sąlygas“, nutylėdami apie siaubus, kuriuos išgyvena dar iš Sovietų paveldėtos Rusijos kalėjimų sistemos „gyventojai“.
Europos Sąjungai dar teks nemažai pasistengti. Rusijos ekspertai teigia, kad „šiandieninė pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių sistema ES lieka neefektyvi ir nevisavertė“.
Ataskaitą įvairiomis kalbomis perskaityti spustelėję šią nuorodą.