Pasak Rusijos Gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo, Rusija, norėdama aprūpinti savo kariuomenę naujausiais ginklais, per artimiausią dešimtmetį ruošiasi tam išleisti 613 mlrd. JAV dolerių, rašo „Bloomberg“. Tai gali reikšti, kad Rusija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo įsigis karinių technologijų iš JAV.
Gynybos, Finansų bei Ekonomikos ministrai baigia derinti paskutines detales bei priimti planą,kuris leistų padidinti 2011–2012 metų gynybos biudžetą 46 proc., teigė Serdiukovas po susitikimo Vašingtone su JAV Gynybos sekretoriumi Robertu Gates'u.
„Tai yra mažiausia suma, kuri leistų aprūpinti savo karines pajėgas modernia ginkluote,– kalbėjo A. Serdiukovas. – Mes galėjome pareikalauti didesnės sumos, tačiau turime suvokti, jog biudžetas negali tiek leisti, tad 19 trilijonų rublių yra rimta suma, kuri sukurs geresnę mūsų gynybos pramonės būklę.“
A. Serdiukovas žvalgosi ginklų, kurių Rusijos kompanijos negali suteikti, užsienyje, taip nukrypdamas nuo savo pirmtakų, kurie siekė išlaikyti autonominį šalies ginklavimąsi. Jis nuolat darė spaudimą didinti gynybos biudžetą nuo tada, kai prezidentas Dmitrijus Medvedevas prakalbo apie tai, kad kariuomenė savo arsenale turi padidinti (iki 30 proc.) naujausios įrangos kiekį iki 2015 metų.
Iki 2020 metų Gynybos ministerijos siūlymą šis skaičius padidės iki 70 proc. Siekdama savo tikslų Rusija nori įsigyti technologijų iš buvusių Šaltojo karo priešininkų Šiaurės Atlanto organizacijoje, tarp jų ir JAV.
Gynybos ministerija laukia pasiūlymų dėl malūnsparnių lėktuvnešių iš Prancūzijos, Ispanijos ir Olandijos kompanijų, kurios taip pat konkuruos su vietos karo pramonės kompanijomis. Ministerijos teigimu, laimėjusi kompanija galės parduoti du lėktuvnešius bei sutiks padėti pagaminti dar du Rusijoje. „Mes neketiname pirkti jau baigtas technologijas“, – kalbėjo A. Serdiukovas. „Mes norime įgyti žinių apie technologijas, kad galėtume patys jas kurti Rusijos teritorijoje.“
A. Serdiukovas tapo pirmuoju gynybos ministru, neturinčiu jokios karinės ar žvalgybinės patirties. Tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė jam performuoti šalies karines pajėgas. Jis sumažino karininkų skaičių beveik 130 tūkst. bei teigė sieksiantis sukurti „nedidelę ir mobilią kariuomenę“.
Po penkų dienų karo su Gruzija prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareikalavo nuodugnios karinių pajėgų ir komunikacijų sistemų peržiūros.
„Mus domina daug dalykų,tarp kurių svarbiausia yra komunikacijos, susijusios su informacinėmis technologijomis,– teigė A. Serdiukovas. – Mus taip pat domina didelio tikslumo ginklai.“
Strateginių studijų ir technologijų analitinis centras liepos mėnesį pranašavo, jog Rusija, būdama antra ginkluotės eksportuotoja po JAV, per artimiausius penketą metų, išleis apie 12 mlrd. JAV dolerių įsigyti gynybos technologijų iš Europos ir Izraelio.
Maskvoje įsikūrusio centro vadovo bei Rusijos Gynybos Ministerijos patarėjo Ruslano Puchovo teigimu, šis skaičius gali dar labiau išaugti, jei A. Serdiukovas gaus daugiau lėšų.
„Vien tik vieši Rusijos gynybos ministro pasisakymai apie norą įsigyti ginkluotės iš JAV yra revoliucinigi, – R. Puchovas. – Kariuomenė legaliai nieko nebuvo pirkusi iš JAV nuo Antrojo pasaulinio karo.“
Susitikimo su R. Gates'u metu A. Serdiukovas pasirašė susitarimą dėl ateities derybų, įtraukiančių ir 1993 metų memorandumo, apibrėžiančio abiejų šalių gynybinius ryšius, peržiūrą. „Mes svarstėme, jog mūsų karinis bei technologinis bendradarbiavimas nesivysto“, – pasakojo A. Serdiukovas.
Didžiausias kliuvinys šiame sandoryje yra JAV teisminėje bazėje įtvirtintas draudimas perduoti slaptas technologijas. Tačiau A. Serdiukovo teigimu, jei Rusijai nepavyks apeiti šių apribojimų, ji vis tiek sieks įsigyti technologijų iš kitų šalių. Rusija jau yra pasiekusi susitarimus su Prancūzija bei Vokietija bei plėtoja santykius šioje srityje su Italija bei Izraeliu.
