Testo metu informacija, kuria keisis Rusijos vartotojai ir organizacijos, liks „vidiniame“ Rusijos tinkle ir nepasieks tarptautinių serverių.
Atitinkamą įstatymą, kuris įpareigojo parengti techninę bazę tokiam įvykiui, Rusijos parlamentarai priėmė dar pernai, rašoma BBC.
Bandymas turėtų būti pradėtas dar iki balandžio 1-osios, tačiau tiksli data dar nėra nurodyta.
Interneto veiklos užtikrinimas – nacionalinio saugumo klausimas
Nacionalinės skaitmeninės ekonomikos programos įstatyme yra numatyta, kad Rusijos interneto tiekėjai privalo užtikrinti savo veiklą ir tuo atveju, jeigu „užsienio jėgos izoliuos šalį internete“.
NATO ir šalys sąjungininkės yra perspėjusios Rusiją dėl sankcijų už kibernetinius išpuolius ir kitą nelegalią veiklą internete.
Viena iš priemonių, numatytų įstatyme, yra Rusijos „vidinis“ DNS adresų tinklas. Tokiu atveju šalis teoriškai galėtų užtikrinti interneto veikimą, net ir neprijungta prie užsienio serverių.
Šiuo metu 12 pasaulinių organizacijų prižiūri pagrindinius DNS serverius ir nė vienas iš jų nėra Rusijoje. Manoma, kad nemaža dalis interneto adresų yra saugoma ir Rusijoje, kad būtų galima užtikrinti veikimą atsijungimo ar atjungimo atveju.
Kelias į cenzūrą
Po Rusijos saugumo klausimų sprendimais gali slėptis banalus noras užtikrinti cenzūros veikimą.
Bandymai ne tik turės užtikrinti, kad internetas veiks atsijungus nuo pasaulinio tinklo, tačiau ir tai, kad visas duomenų srautas iš Rusijos keliaus per valdžios kontroliuojamus paskirstymo taškus.
„Tai ko nori Rusija, yra perkelti paskirstymo taškus į savo šalies ribas, kad galėtų kontroliuoti – kada interneto srautą leisti į užsienį, o kada išjungti ir palikti tik vidinį duomenų apsikeitimą“, – rašoma BBC.
Kremlius nuolat akcentavo, kad visas Rusijos vartotojų kuriamas informacinis srautas privalo būti „patikrinamas“. Manoma, kad tai gali būti totalios cenzūros, panašiai kaip jau yra daroma Kinijoje, plano dalimi.
Rusijos naujienų portalai praneša, kad šalies interneto tiekėjai iš esmės palaiko naująjį įstatymą, tačiau nesutaria dėl priemonių, kaip tai įgyvendinti. Dalis jų mano, kad toks bandymas atsijungti nuo pasaulinio tinklo reikš „didžiulius Rusijos interneto srauto sutrikimus“, skelbiama ZDNet.
Kinijoje veikiančią cenzūros sistemą įmanoma apeiti naudojantis VPN paslaugomis – ji leidžia pakeisti kompiuterio buvimo vietą ir „apgauti“ sistemą. 2017-aisiais VPN bent sykį per mėnesį naudojosi apie trečdalį Kinijos interneto vartotojų. Tačiau daugelis šios šalies vartotojų neturi tam poreikio. Visiems pagrindiniams Vakaruose sukurtiems produktams – „YouTube“, „Facebook“, „Google“ ar „eBay“ – yra pateikti vietiniai analogai ir daugeliui vartotojų tiesiog nėra poreikio naudotis apėjimais.
