„Be Rusijos indėlio „įšaldytų konfliktų“ sprendimas nepajudės nė milimetro. O kiekvienas milimetras sprendžiant tokius konfl iktus yra aukso vertės“, – šią savaitę viešėdamas Maskvoje pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Pasirodo ženklų, kad mažais žingsneliais Rusija bando eiti demokratijos link.
S. Lavrovas už Europos vertybes ir principus
Lietuva nuo šių metų pradžios pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas A.Ažubalį priėmė kaip ESBO pirmininką. Tarp „įšaldytų konfliktų“ minima Armėnijos ir Azerbaidžano nesantaika dėl Kalnų Karabacho, Moldovos ir Padniestrės santykiai ir, žinoma, Rusijos atplėštos Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikos, kurios pagal tarptautinę teisę yra neatskiriama Gruzijos dalis.
Lietuva su Rusija turi istorinių santykių konfliktą. Spaudos konferencijoje A.Ažubalis patarė Maskvai nebekalbėti apie „tariamą Baltijos šalių okupaciją“, nes visas pasaulis ją pripažįsta kaip tikrą.
Po uždarų derybų su A.Ažubaliu S. Lavrovas pareiškė, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai neturi būti praeities įkaitai. „Praeities įvykių vertinimai seniai buvo pateikti: ir paskutiniais Sovietų Sąjungos metais, ir naujosios
Rusijos vadovybės“, – sakė S. Lavrovas. Į jo minimus vertinimus patenka Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas pripažinti niekiniais nuo pat pasirašymo 1939 m. Rybentropo–Molotovo sutarties slaptuosius protokolus, kurie ir buvo Baltijos šalių okupacijos pradžia, bei 1991 m. Lietuvos ir Rusijos sutartis, kuria pripažįstama Kovo 11-osios aktu atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir net pasižadama panaikinti buvusios aneksijos pasekmes.
Gana netikėtai S. Lavrovas ėmė kritikuoti ir Baltarusijos diktatoriaus smurtą. „Rinkimai rinkimais, bet tai, kas kas įvyko pasibaigus balsavimui, yra nepriimtina, ir Rusija tai pareiškė aiškiai ne tik todėl, kad buvo sulaikyta ir mūsų piliečių, o todėl, kad areštų banga negali nesukelti atitinkamų emocijų“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas. Jis pabrėžė, kad Rusija aktyviai dalyvavo rengdama Europos Tarybos Ministrų komiteto sprendimą sausio viduryje. „Sprendime, kuris buvo priimtas vienbalsiai, reikalaujama nedelsiant paleisti areštuotuosius, užtikrinti žmogaus teisių, politinių laisvių laikymąsi, gerbti Europos vertybes ir principus“, – sakė S.Lavrovas.
Turint galvoje, kad Rusijoje irgi būdavo mušami demonstracijų dalyviai ir areštuojami opozicijos veikėjai, toks Rusijos minties posūkis taip pat gali būti milimetras demokratijos link.
Užuominos apie malonę
A.Ažubalis, duodamas interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“, priminė ir Michailo Chodorkovskio bylą. „Kiekvienas žmogus turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Šią ir kitas bylas stebi pasaulis, o tai iššūkis Rusijos autoritetui“, – sakė ESBO pirmininkas.
Naujųjų metų išvakarėse M.Chodorkovskis ir jo verslo partneris P.Lebedevas buvo nuteisti dar šešeriems metams nelaisvės – jie buvo pripažinti kaltais pavogę milijonus tonų naftos iš „Jukos“ bendrovės. Į laisvę jie išeis tik 2017 metais. M.Chodorkovskis dažnai būdavo minimas kaip politinis dabartinio premjero Vladimiro Putino konkurentas ir net asmeninis priešas.
O šią savaitę Rusijos prezidentas D.Medvedevas paprašė „teisės ekspertų bendruomenės“ išanalizuoti buvusio „Jukos“ vadovo M.Chodorkovskio bylą ir taip metė užuominą, esą ekspertų nuomonė galėtų pasitarnauti
kaip pagrindas apeliacijai ar netgi malonės suteikimui, informuoja „Ria Novosti“. „Būčiau labai dėkingas, jei ekspertų bendruomenė pasistengtų atlikti deramą sprendimų teisinę analizę“, – sakė D.Medvedevas, kalbėdamas apie M.Chodorkovskio, P.Lebedevo ir kitas rezonansines bylas. „Tai būtų atlikta ne veltui, nes bet kuris asmuo, norintis suprasti, kas ir kaip, turi remtis ekspertų nuomone“, – per susitikimą su pilietinių institucijų ir žmogaus teisių tarybos atstovais sakė Rusijos prezidentas. Daugiau M.Chodorkovskio bylos komentuoti Rusijos prezidentas nepanoro. „Nesu įgaliotas komentuoti šios bylos. Apeliacijos ir malonės suteikimo procedūros šiuo atveju gali būti pritaikytos – tai akivaizdu, tačiau tai atskira kalba“, – sakė Rusijos prezidentas. D.Medvedevas neišsidavė, ar sutinka su M.Chodorkovskiui skirta bausme ir ar yra galimybių, jog buvęs
„Jukos“ vadovas į laisvę išeis anksčiau laiko. Jei M.Chodorkovskis nori malonės, jis turi prašyti prezidento ją suteikti, o tai padaryti buvęs „Jukos“ vadovas atsisako argumentuodamas, jog toks žingsnis reikštų, kad jis pripažįsta savo kaltę.
Kas svarbesnis: V. Medvedevas ar V. Putinas
Gali būti, kad prezidentas D. Medvedevas panoro parodyti, kas svarbiausias valdančiame tandeme. Tokį norą patvirtina ir kitas jo žingsnis. Prezidentas susitikime su specialiųjų tarnybų vadovais pabrėžė, kad negalima skelbti, jog Domodedovo oro uoste įvykdytas teroro aktas jau išaiškintas. Taip D. Medvedevas papriekaištavo ne tik norintiesiems pasigirti tyrėjams, bet ir pačiam V. Putinui, kuris paskubėjo su skambiais pareiškimais.
„Reikia dirbti, o ne kelti įtampą. Manau, visiškai neleistina, neatlikus tiriamųjų procedūrų ir neparengus kaltinamosios išvados, skelbti apie nusikaltimo išaiškinimą, juo labiau tokio sunkaus nusikaltimo, kaip teroristinis nusikaltimas“, – įkando pasigyrusiam premjerui D. Medvedevas. Neseniai jis žiniasklaidai sakė dar tebesvarstąs, ar kandidatuoti kituose prezidento rinkimuose, kurie įvyks 2012 metais.
Agentūra „Reuters“, remdamasi visuomenės nuomonių tyrimo centro „Levada“ apklausa, praneša, kad smunka V.Putino partijos populiarumas. Jei Rusijos Dūmos rinkimai vyktų dabar, už „Vieningosios Rusijos“ partiją balsuotų 35 proc. šios šalies piliečių. 2010 m. gruodį tą būtų padarę 45 proc. Rusijos gyventojų. Dūmos rinkimai vyks šių metų gruodžio mėnesį. Prezidentas D. Medvedevas brėždamas ateities gaires yra prasitaręs, kad
Rusijai būtina sukurti daugiapartinę sistemą. Tai, kad „Vieningoji Rusija“ uzurpavusi valdymą, pasak prezidento, kenkia Rusijos politikai ir ekonomikos vystymuisi.
