Rusijai per balsavimą susilaikius, JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, palaikančią ES karines pajėgas Bosnijoje, tačiau susiklosčiusi padėtis atspindėjo smarkiai padidėjusią įtampą tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl Ukrainos krizės.
Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas sakė, kad Europos karinis kontingentas EUFOR, jau dešimtmetį vykdantis misiją Bosnijoje, atliko svarbų vaidmenį po 1991-1995 metų karo.
"Tačiau tuo pat metu esame nusistatę prieš tarptautinį dalyvavimą saugumo srityje, kuris gali būti laikomas įrankiu spartinti tos šalies integraciją į Europos Sąjungą ir NATO", - pabrėžė jis.
Prancūzijos diplomatas Philippe'as Bertoux (Filipas Bertu) pažymėjo, kad Rusija pastaraisiais metais nekėlė jokių prieštaravimų dėl JT palaikymo tai ES karinei misijai.
„Rusija importuoja blogą atmosferą dėl Ukrainos į nesusijusią temą. Pavojingas žaidimas“, – parašė Ph.Bertoux socialiniame tinkle „Twitter“.
Didžiosios Britanijos diplomatas Michaelas Tathamas (Maiklas Tetamas) pridūrė, kad „kliūčių sudaranti Rusijos politika Jungtinėse Tautose rodo, jog nepaisoma Bosnijoje ir Hercegovinoje (egzistuojančio) palaikymo šalies euroatlantiniam kursui“.
Po karo Bosnijos ir Hercegovinos vienijimosi procesas strigo: šalis tebėra pasidalijusi į rytinę etninių serbų Serbijos respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją vakaruose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
