Bendrovės, kurių dauguma įsikūrusios Airijoje, Rusijos oro linijoms yra išnuomojusios 515 lėktuvų. Jų vertė – apie 10 mlrd. JAV dolerių. Tačiau Airijos kompanijos lėktuvų gali niekada ir nebeatgauti, kadangi Vladimiras Putinas patvirtino įstatymą, pagal kurį orlaiviai perrašomi į Rusijos lėktuvų registrą. Todėl jų grąžinimas teisėtiems savininkams tapo sudėtingas.
Rusija pažeidžia Čikagos konvenciją – tarptautines taisykles, kuriomis grindžiama civilinė aviacija, sako Adina Valean, Europos Komisijos (EK) transporto komisarė.
EK bendradarbiauja su reguliavimo agentūromis, kad lėktuvai būtų grąžinti, ji sakė Europos Parlamentui (EP). Tačiau jos komentarai vargu ar įkvėps daug tikėjimo lėktuvų nuomotojams, teigia „Politico“.
„Šiuo metu stengiamės padaryti viską, ką galime, – komentavo ji. – Tačiau, tiesą sakant, nelabai tikime, kad mūsų pastangos duos vaisių. Kai tokia piktavalė šalis kaip Rusija taip elgiasi, sunku pasakyti, koks bus rezultatas.“
Dėl Vakarų pasaulio paskelbtų sankcijų Kremliui, lėktuvus Rusijai nuomojančios bendrovės juos susigrąžinti turi iki kovo 28 d. – tokį terminą nustatė Europos Sąjunga (ES). Tačiau tik kelios dešimtys lėktuvų grįžo pas savininkus. O dauguma pargabentų namo jau ir taip buvo už Rusijos ribų.
Likusieji lėktuvai yra Rusijoje, o naujasis V. Putino įstatymas perkelia juos į abejotiną teisinę teritoriją, teigia Monrealio Makgilio universiteto Oro ir kosmoso teisės instituto prof. Donalas Hanlis.
„Toks lėktuvų pasisavinimas prilygsta Airijos piliečio privertimui tapti Rusijos piliečiu“, – prof. D. Hanlis kalbėjo nacionaliniam Airijos transliuotojui RTE.
Tiesa, jei Rusija savo sprendimo nepakeis, nuomotojai nelabai ką galės padaryti, tik tikėtis, kad karas Ukrainoje baigsis ir sankcijos Rusijai bus greitai atšauktos.
Airija panaikino daugelį Rusijoje esančių orlaivių sertifikatų, pažyminčių, kad lėktuvai yra tinkami ir saugūs skraidyti. Tačiau pagal naująjį Rusijos įstatymą šie sertifikatai bus pakeisti Maskvos išduotais pažymėjimais, bet jie nebus pripažįstami už šalies ribų.
Tai reiškia, kad lėktuvai negali būti konfiskuoti, kol neatsiduria už Rusijos ribų. O Rusijos oro uostų išvykimų duomenys rodo, kad šie lėktuvai daugiausia skraido šalies viduje.
„Kaip jūs juos ištrauksite? Net negalite nusiųsti piloto, kad jis juos išvežtų, kadangi neįmanoma patekti į Rusiją“, – kalbėjo Amsterdame dirbantis orlaivių finansavimo teisininkas Patrickas Honnebieras.
Pinigai – į balą
Dabartinė situacija tokia sudėtinga dėl to, kad į ją įtrauktas labai didelis lėktuvų skaičius ir neaišku, ar orlaivius paskolinusios bendrovės atgaus savo investicijas.
„Kalbame apie didžiulius pinigus“, – sakė Tadas Goberis AB „AviaAM Leasing“ valdybos pirmininkas.
Tiesa, P. Honnebieras paminėjo ankstesnį atvejį, kai lėktuvų nuomotojui pavyko sėkmingai pareikalauti draudimo išmokos, nes dėl sankcijų bendrovė negalėjo susigrąžinti savo lėktuvo. Tačiau tai buvo susiję tik su vienu lėktuvu.
„O dabar tai apima visus Rusijoje likusius orlaivius“, – papildė prof. D. Hanlis.
Jo teigimu, net jei bendrovės ir turi draudimą, sutartyse įprastai būna numatytas orlaivių skaičius, kuriuo apribojama draudimo kompanijų išmokama suma, nes niekas nenumato, kad gali būti nacionalizuotas visas oro linijų nuomojamas orlaivių parkas.
„Labai mažai tikėtina, kad draudikų viršutinės ribos didžiųjų oro linijų atveju bus pakankamos, kad išmokėtų sutartą kiekvieno orlaivio vertę, – dėstė jis. – Kažkas turės padengti nuostolius.“
Taip pat kyla klausimas, ką Rusija darys su visais pavogtais lėktuvais. Dėl oro erdvės uždarymo didžiojoje dalyje Vakarų pasaulio, Rusijos lėktuvai negali visur laisvai skraidyti. O tos šalys, kurios savo oro erdvės Maskvai neuždarė, vogtų lėktuvų su abejotinais saugumo sertifikatais ir neaiškiais techninės priežiūros dokumentais taip pat gali neįsileisti.
Vakarų draudimą parduoti lėktuvų dalis Rusijai kritikuoja Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Pasak asociacijos, toks sprendimas kelia grėsmę saugumui, kadangi Rusijos oro linijų bendrovės gali išardyti išsinuomotus lėktuvus tam, kad galėtų panaudoti jų dalis. Anot prof. D. Hanlio, tokiu būdu Airijos lėktuvai taptų priverstiniais organų donorais Rusijoje.
Net jei sankcijos Rusijai bus panaikintos, neaišku, kas bus, kai Rusijos oro linijų bendrovės kreipsis į orlaivius skolinančias įmones, norėdamos gauti daugiau lėktuvų.
„Tam tikra prasme Rusijos oro linijas saugo tai, kad tai Kremlius uždraudė joms vykdyti savo įsipareigojimus, – sakė profesorius. – Jos galėtų sakyti, kad mielai būtume vykę savo įsipareigojimus ir lėktuvus grąžinę, tačiau įstatymiškai negalėjome to padaryti, nes būtume buvę išsiųsti į Lubiankos kalėjimą.“
Anot T. Goberio, daugelis oro linijų, bent jau privačių, būtų noriai bendradarbiavusios su nuomos bendrovėmis, jei nebūtų įsikišęs V. Putinas. „Tačiau tada turime šį politinį aspektą, kai greičiausiai joms nebus suteikta teisė pačioms priimti sprendimus“, – sakė jis.
„Mūsų patirtis su Rusijos oro vežėjais saugos, įvairių operacijų ir net mokėjimo srityse buvo tikrai gera, – pridūrė jis. – O visus santykius, visą šią partnerystę ir visą verslą, kuris yra svarbus abiem šalims, politiniai sprendimai gali sugriauti per vieną naktį.“
Rizikingas verslas
Nors nuomos kompanijos tvirtina, kad niekas negalėjo numatyti tokio įvykių posūkio, EK Mobilumo ir transporto direktorato vadovas Henrikas Hololei „Politico“ teigė, kad bendrovės verslą Rusijoje vykdė atmerktomis akimis.
„Tai buvo komerciniai sprendimai ir santykiai, – tikino jis. – Bendradarbiaujant su Rusija visoms šalims rizika buvo žinoma. O santykiai su jų draudikais taip pat yra komerciniai ir rizika yra draudimo įmokos dalis. Mes nesame atsakingi už jų verslo sprendimus. Tai yra jų pelnas ir nuostoliai.“
Airijos lėktuvų lizingo bendrovė „AerCap“, kuri, kaip pranešama, Rusijoje turi net 142 lėktuvus, savo 2020 m. pateiktoje ataskaitoje rašė, kad dėl tarptautinio verslo pobūdžio patiria geopolitinę, ekonominę ir teisinę riziką, susijusią su pasauliniu verslu, įskaitant daugelį ekonominių ir politinių rizikų, susijusių su besiformuojančiomis rinkomis.
„Jei klientai atsisakys grąžinti orlaivius po nuomos sutarčių nutraukimo, mes galime susidurti su kliūtimis ir, tikėtina, patirti didelių išlaidų ir sąnaudų, vykdydami nuosavybės teisių perėmimą“, – teigė „AerCap“.
Airijos orlaivių nuomos bendrovės 2021 m. pajuto riziką, kai sankcijos buvo įvestos Baltarusijai po to, kai ši nukreipė „Ryanair“ keleivinį lėktuvą į Minską ir suėmė baltarusių opozicijos aktyvistą Romaną Protasevičių. Šios sankcijos taip pat buvo nukreiptos prieš Baltarusijos valstybinę oro transporto bendrovę „Belavia“, o lėktuvų nuomos bendrovės patyrė spaudimą nutraukti sutartis su vežėju. Tačiau karti patirtis dėl galimo milijardų praradimo Rusijoje nereiškia, kad panaikinus sankcijas, bendrovės į šias rinkas nesugrįš.
„Ar mes, aviacijos pramonė, įskaitant aviacijos finansavimą, orlaivių nuomos industriją, neturėtume būti atsargesni ateityje“, – svarstė P. Honnebieras.
Tačiau, anot orlaivių finansavimo teisininko, apsiriboti lėktuvų nuoma tik įstatymus gerbiančiose šalyse, gali būti nenaudinga verslininkams.
