Rusijos prezidento patarėjas Maksimas Oreškinas valdžios kontroliuojamoms informavimo priemonėms aiškino, kad dabartinė situacija Kremliaus netenkina ir apkaltino dėl susidariusios situacijos Centrinį banką: „Rusijos ekonomikos interesas – stiprus rublis“.
Rublio vertė stipriai kristi pradėjo vasaros pabaigoje. Pirmadienį pirmą sykį per paskutinius 15 mėnesių (nuo karo Ukrainoje pradžios, – red. past.) Rusijos rublis nukrito žemiau 100 rublių už 1 JAV dolerį ribos.
Centrinis bankas aiškino, kad tokia „užsitęsusi devalvacija“ tapo galima dėl ženkliai smukusių pajamų iš eksporto: šiais metais laukiama net 30 proc. mažiau pajamų iš prekybos su užsieniu. Maža to, net 40 proc. eksporto sutarčių sudaroma rubliais, o tai reiškia, kad realiai užsienio valiutos Rusija gaus vos apie 250 mlrd. dolerių ir tai yra mažiausias rodiklis nuo 2004-ųjų.
Dėl smukusios rublio vertės ženkliai išaugo prekių, kurios yra importuojamos iš užsienio kainos. Pavyzdžiui, kompiuterių prekių kainos, priklausomai nuo produkto, augo 10-30 proc.
Spėjama, kad rugpjūčio 15-ąją vyksiančio Rusijos centrinio banko valdybos susitikimo metu, siekiant suvaldyti infliaciją, vėl bus pakelta bazinė palūkanų norma. Paskutinį sykį Rusijoje ji buvo didinama liepos mėnesį nuo 7,5 proc. iki 8,5 proc.
Ekspertai: viena krizė į pabaigą, kita prasideda
Rusijos makroekonominės analizės ir trumpalaikės prognozės centro (CMAKP) ekspertai savo ataskaitoje pažymėjo paradoksalią situaciją Rusijos finansų sistemoje: kai kurie signalai rodo apie besibaigiančią bankų krizę, kurią sukėlė Vakarų sankcijos, tačiau kiti – didelę tikimybę naujos krizės jau artimiausiu metu.
„Ankstyvieji įspėjamieji signalai dėl makrofinansinės rizikos rodo, kad dabartinė „vangi“ bankų krizė, susijusi su sankcijų smūgiais ir kai kurių užsienio aktyvų įšaldymu, baigėsi, tačiau yra didelė naujos krizės, susijusios su pernelyg dideliu neapsaugotų vartojimo paskolų augimu, tikimybė“, – skelbiama ataskaitoje.
Situacija paradoksali tuo, kad priemonės, kurių Rusijos valdžia ėmėsi išeiti iš „vangios“ krizės, dabar gali sukelti naują, pažymima CMAKP ataskaitoje. Siekiant išgelbėti Vakarų sankcijų spaudžiamus bankus Rusijos finansų sistemoje buvo sudarytos palengvintos bankų kreditavimo, visų pirma – vartojamosios – sąlygos. „Jeigu iš pradžių toks palengvinimas reiškė gyventojų kreditų poreikio mokumo atstatymą, sukūrusį sąlygas didinti pelną ir rekapitalizuoti bankus, tai kažkuriuo metu gali pereiti į „burbulo išsipūtimą“, – mano rusų analitikai.
Ekspertai pažymėjo, kad „gero sprendimo“ šiuo metu Rusijos finansų sistemai nėra – silpnas rublis padeda „nutolinti“ naujos krizės atsiradimą. „Dabar, kuomet pasitikėjimas nacionaline valiuta iš esmės atstatytas, pirminį vaidmenį stabilizuojant bankus atlieka skolininkų mokumas – rublio silpnėjimas galėtų jį palaikyti“, – aiškinama ataskaitoje.
CMAKP trumpalaikėse prognozėse Rusijos bankų sisteminės krizės gtikimybė iki 2024-ųjų birželio yra vertinama kaip „didelė“.
