bankų krizė

Per laikotarpį tarp pasaulį sukrėtusio, bet dabar jau tarsi savaime suprantamo ir nebegąsdinančio „Brexit“ sprendimo ir galimo naujo sukrėtimo, jei lapkritį JAV prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, gresia dar vienas galvos skausmas, kuris šiuo metu lyg ir nustumtas į naujienų paraštes, – Italijos bankų sektoriaus sisteminė krizė.

Lietuvoje viešintis Latvijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Romualdas Ražukas tikisi, kad Lietuvos ir Latvijos Premjerai kartu spręs „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ problemą, nes „tai bendras reikalas, bendra nelaimė“. „Nuotaikos šalyje, aišku, ne pačios geriausios, bet niekas nuo to negali būti apsaugotas“, - sakė jis ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lietuvos Seime.

Sekmadienį sprendimas dėl banko ,,Snoras" nebuvo priimtas, nes jame padėtis blogesnė nei buvo tikėtasi. ,,Vakar turėjome intensyvią dieną. Iki trečiadienio turėtume sulaukti išvadų, tarpinio balanso ir pasiūlymo, kaip toliau elgtis. Užkrėtimo mąstas yra didesnis nei mes galėjome tikėtis ir atitinkamai sprendimai bus tokie, kad kainuotų mažiausiai mokesčių mokėtojams.

Jei JAV prezidentu bus išrinktas ne mano palaikomas kandidatas, aš emigruosiu į Kanadą. Tokie rinkėjų gąsdinimai nuolatos pasigirsta, artėjant JAV prezidento rinkimų kampanijai. Savaime suprantama, mažai amerikiečių laikosi savo žodžio ir iš tikrųjų išdrįsta tai padaryti. Bet, pasak „Forbes“, šiuo metu taip pasielgti būtų visai įžvalgu.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas už 4 paskaitas apie tarptautinę politiką iš vieno fondo, užsiimančio spekuliacijomis rinkoje, gaus 200 tūkst. svarų atlygį. Britai skeptiškai žvelgia į tai, kad T. Blairas sutiko bendradarbiauti su rizikos draudimų fondu „Lansdowne Partners“. Manoma, kad ši organizacija, patenkanti į keturių didžiausių Didžiosios Britanijos rizikos draudimo fondų grupę, per 2008 metais prasidėjusią bankų krizę uždirbo milijonus svarų.